NEMIGA

Pristatome Jums mūsų naują rubriką – „Dažnos skambučių temos“. Šiandien norėtume aptarti temą, kuri neretai iškyla Pagalbos moterims linijos pokalbiuose, tai yra nemigą…

      Už lango pavasaris, orai šyla, gamta keičiasi, tačiau žmonės ir jų problemos niekur nedingsta. Suprantama, jog kiekvieno individualus skausmas yra savitas ir niekam kitam nesuprantamas, tačiau, manau, nesuklysiu teigdama, jog visų mūsų problemos panašios ir gana dažnos. Žmogus gali išgyventi daug rūpesčių vienu metu, kas atrodo nepakeliama ir neįveikiama. Pavyzdžiui, neretai stresinė ar krizinė situacija neapsiriboja vien nerimu, kas atsispindi ir skambinančiųjų pasakojimuose.

  Šiandieną noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad daug sunkių išgyvenimų yra lydimi… nemigos.

Ką apie nemigą mano visuomenė ir specialistai?

   Nemiga – tai miego kokybės problema. Moksliškai nemiga vadinama Insomnija – miego nebuvimas (lot. in- – -be, -ne; somnus – miegas). Insomnija pasireiškia ilgai trunkančiu negalėjimu užmigti, dažnais naktiniais ir ankstyvais rytiniais prasibudimais arba šių simptomų kombinacija. Tai yra naktinė nemigos raiška. Yra ir kitų nemigos pasireiškimų, taip vadinamų dieninių: savijautos ir dieninio aktyvumo pablogėjimas, nuovargis, išdrembimo („kaip suskilęs“) jausmas, jėgų sumažėjimas, mieguistumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, atminties pablogėjimas, prasta nuotaika ir iniciatyvumo, darbingumo sumažėjimas.

   Esant nemigai, gali išsivystyti ir miego pojūčio sutrikimas, t. y. Jūs nejaučiate, kad miegate. Nuo nemigos kenčiančiam žmogui gali atrodyti, jog jis miegojo mažiau, nei tai buvo iš tikrųjų. Beje, objektyviai miego trukmę galima nustatyti specialiuoju metodu – polisomnografija. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai padaryti net namuose: daugelis išmaniųjų telefonų turi specialias programėles, kurių pagalba galima fiksuoti savo miego procesą.

   Iš tikrųjų, žmogui būna sunku pastebėti neilgus miego tarpus tarp prasibudimų. Subjektyvus miegojimo laiko supratimas būna iškreiptas tiek, kad žmogus, pavyzdžiui miegojęs 8 val. su dažnais prasibudimais, jaučia lyg būtų miegojęs tik 2 val. Pasitaiko ir sunkių atvejų, kai asmuo visiškai nustoja jausti, kad miega ir skundžiasi jog nemiega savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Tačiau objektyviai ištiriant, nustatoma, jog jo miego, nors ir nekokybiško, trukmė per naktį sudaro 6 ir daugiau valandų.

Kokios gi nemigos priežastys?

  Visuotinai pripažinta nemigos priežastis yra stresas. Praktiškai kiekvienas Žemės gyventojas bent kartą savo gyvenime yra išgyvenęs bemiegę naktį. Dažniausiai problemos su miegu atsiranda arba kokio nors svarbaus įvykio išvakarėse, arba po sunkios darbo dienos, nemalonumų darbe, šeimoje, santykiuose ir kt. Tokia nemiga trunka arba tik vieną naktį, arba dingsta tuomet, kai pašalinama ją sukėlusi priežastis. Tačiau kai kuriems žmonėms problemos su miegu išlieka ilgesniam laikui ir tęsiasi mėnesiais, metais. Tokiu būdu nemiga tampa lėtinė.

    Specialistai išskiria dvi esmines priežastis, dėl ko streso sukelti miego sutrikimai pereina į lėtinę formą: generalizuoto nerimo išsivystymas ir pasikeitęs elgesys.

     Nerimas, sukeliantis nemigą, gali būti perdėtai susietas su pačiu miego sutrikimu. Natūralu, kad žmogus pradeda bijoti, jog ateinančią naktį neužmigs arba dažnai prabus, vartaliosis. Asmuo nerimauja, kad blogas miegas turės įtakos jo savijautai, darbingumui, išvaizdai kitą dieną. Tokios mintys dar labiau sustiprina žmogaus dėmesį užmigimo procesui, tada jis bando priversti save užmigti. Mokslininkų teigimu mintys, įsakančios žmogui užmigti, atlieka pernelyg aktyvų darbą, tuo tarpu miegui būtina, kad smegenų darbo sulėtėjimas vyktų palaipsniui. Tačiau, nepaisant patariančių „atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti“, kas esant nerimui, praktiškai neįmanoma, yra specialistų, kurie siūlo koreguoti mąstymą prieš užmiegant. Jų teigimu, žmonės galvoja apie NEGALĖJIMĄ užmigti, o tai savo ruožtu yra neigimas, nemigos baimė, kas dar labiau paaštrina stresą ir neleidžia visiškai atsipalaiduoti. Taip atsiranda ydingas nemigos ratas.

    Tam įtakos gali turėti mūsų visuomenėje plačiai paplitę mitai apie miegą ir nemigą, arba kaip juos vadina kanadiečių psichologas C. Morin – disfunkcinės nuostatos. Apžvelgime tuos mitus ir pabandykime atrasti savo atsakymus.

Mitas Nr. 1: Jeigu ilgai nemiegoti, žmogaus smegenyse gali įvykti negrįžtami pokyčiai, ir žmogus gali mirti.

   Iš tikrųjų miegas – tai gyvybiškai svarbus procesas. Gyvūnų tyrimuose buvo nustatyta, jog 2-3 savaitės be miego baigiasi organizmo žūtimi.  Taip pat yra žinomos labai retos paveldimos ligos, kai dėl tam tikrų funkcinių pakitimų žūsta žmogaus nervų centrai, atsakingi už miego realizaciją, ir sergantis visiškai nustoja miegoti ir ilgainiui miršta. Tačiau nėra aprašytas nei vienas atvejis, kuomet žmogus mirė dėl įprastos insomnijos arba jam išsivystė negrįžtami smegenų pakitimai. Juolab, kad miegas tiek būtinas organizmui, jog jis, siekdamas atstatyti pusiausvyrą, pradės miegoti su atmerktomis akimis: miego būsena mažais fragmentais įsiterps į sąmoningą išvargusio asmens būseną.

     Tikslinga būtų paminėti, jog nemiga gali turėti įtakos psichinių sutrikimų, depresijos išsivystymui, kas gali privesti ir prie savižudiškų minčių. Tačiau žmonių mirtingumui nemiga turi įtakos tik kaip vienas iš daugelio kompleksinių priežasčių komponentas.

Mitas Nr. 2. Žmogui reikia miegoti 8 val., tam kad jaustis išsimiegojusiu ir gerai funkcionuoti visą ateinančią dieną.

     Tiesa yra ta, kad miego norma kiekviena žmogui yra individuali ir gali sudaryti nuo 4 iki 12 val. per parą. Beje, su amžiumi miego poreikis mažėja, vidutiniškai pagyvenusiems žmonėms – vieną valandą mažiau nei jauniems.

Mitas Nr. 3. Jeigu aš jaučiuosi sudirgęs arba sunerimęs visą dieną, tai tik dėl to, jog išvakarėse blogai miegojau. Be normalaus miego naktį, aš abejoju jog galėsiu funkcionuoti kitą dieną.

    Nakties miego sutrumpinimo pasekmių tyrimais buvo nustatyti tik nežymūs reakcijos greičio ir dėmesio koncentracijos sumažėjimai. Ir tai daugiausiai nukenčia tik monotoninio, nuobodaus darbo atlikimas. Jeigu žmogus būtų motyvuotas atlikti užduotį, jis tai padarytų ne ką prasčiau už tą, kuris gerai išsimiegojo naktį.

Mitas Nr. 4. Jeigu aš neišsimiegojau naktį, man reikia būtinai „atsigriebti“ ir pamiegoti dienos metu arba kitą naktį miegoti gerokai ilgiau.

    Toks įsitikinimas veda prie to, kad siekiama kuo ilgiau prabūti lovoje, neva prailginant miego trukmę. Tačiau miego trukmė neilgėja, o ilgėja užmigimo laikotarpis ir didėja naktinių prasibudimų skaičius, ir svarbiausiai, silpnėja miego pojūtis, dingsta noras miegoti ir silpnėja lovos asociacija su miego procesu.

  Taip pat daugelis nuo nemigos kenčiančių žmonių stengiasi suplanuoti savo vakarus taip, kad galėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. Jie leidžia ramius vakarus su knyga, prie televizijos ekrano arba skirdami visą savo dėmesį atpalaiduojančioms priemonėms. Arba, išgyvenę bemiegę naktį nusprendžia, jog nėra pakankamai budrūs, energingi išeiti iš namų, atlikti tam tikrą darbą, keliauti ar užsiimti bet kokia kita aktyvia veikla. Tačiau paskutiniųjų tyrimų duomenys rodo, jog toks save ribojantis elgesys tik dar labiau pablogina miego kokybę. Miegojimo ir dienos budrumo procesai – tai dvi to paties medalio pusės: be gero, turiningo dieninio budrumo neįmanomas geras miegas.

Kuomet nemiga tampa lėtinė liga?

    Kartais miegą sutrikdo nuolatinė distresą kelianti priežastis arba priežasčių kompleksas, kurie nemiga padaro lietine. Įvardijamos šios pagrindinės priežastys:

  • Blogi įpročiai: pavyzdžiui, nereguliarus pasiruošimo miegui laikas, kavos vartojimas vakare, siaubo filmų peržiūra prieš naktį, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų ar interneto ir kt.
  • Cirkadinių ritmų (tai yra organizme vykstantys ir reguliariai maždaug kas 24 valandas pasikartojantys biologiniai procesa) ir realaus paros laiko disbalansas: nustatyta, kad žmogaus „vidinis laikrodis“ gali vėluoti, ir tuomet, kai visi ruošiasi miegui, tokiam žmogui vis dar yra diena, jis aktyvus, pasiruošęs daug ką nuveikti, bet tik ne miegoti.
  • Kiti miego sutrikimai, pavyzdžiui, neramių kojų sindromas, kai užmiegant jaučiamas diskomfortas kojose, verčiantis judinti jas tiek užmiegant, tiek miego metu, arba knarkimas, apnėja – miego sutrikimas, kai miego metu kartotinai nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas.
  • Vidaus organų sutrikimai, neurologiniai ar psichiniai sutrikimai: pavyzdžiui, nugaros ar sąnarių skausmai, trikdantys užmigimą ir miegą arba šlapinimosi funkcijų bėdos (pvz., prostatos adenoma).
  • Vaistų vartojimas: dažnai net nekaltas preparatas, priskirtas neatkreipiant dėmesį į jo poveikį miegui, geli sukelti lėtines problemas. Pavyzdžiui, visa kardiologinių preparatų grupė, paskirta vartoti vakare, gali sukelti į nemigą panašius simptomus.

O kaip gi vaistai?

  Daugelis gydytojų ir pacientų tiki mitu, jog medikamentų vartojimas – tai vienintelis būdas susidoroti su nemiga. Todėl neretai būna išrašoma migdomoji priemonė net be bandymų išsiaiškinti ir pašalinti insomnijos priežastis.

    Šiai dienai, stebuklingos tabletės, išgydančios nuo nemigos, vis dar nėra. Nei vienas migdomasis vaistas nepadės atkurti normalios miego struktūros. Gali atsitikti ir priešingai – išprovokuos nemigą ir išsiblaškymą kitai dienai. Kai kurie vaistai gali turėti įtakos automobilio vairavimui. Ilgai vartojami vaistai sukelia pripratimą: po 6-12 vartojimo mėnesių preparatas nustos veikti miegą, o bandant jo nebevartoti, gali atsirasti staigus insomnijos simptomų paaštrėjimas. Būtent dėl to daugelio nemigos gydymo tarptautinių standartų ir preparatų anotacijose nerekomenduojama (ar net draudžiama) vaistus vartoti ilgiau kaip 3-4 savaites.

Protingas sprendimas – kreiptis į specialistą.

    Nemigos ir jos gydymo problemas Lietuvoje tiria ir padeda spręsti miego laboratorijų gydytojai. Dirbant su žmogumi, kenčiančiu nuo nemigos, svarbu išsiaiškinti ir išgryninti priežastis, kurios sukėlė nemigą, suprasti kokie mechanizmai daro poveikį nemigos ir jos lėtinės formos išsivystymui. Be vaistų egzistuoja ir kitos metodikos, padedančios atsikratyti lovos baimės, išmokti jausti norą miegoti, sumažinti buvimo lovoje be miego laiką. Toks būdas padeda spręsti nemigos problemą iš pagrindų, o ne tik laikinai pašalinti jos simptomus.

  Lietuvoje yra 7 miego sutrikimų tyrimų centrai, kuriuose teikiamos konsultacijos ir atliekami tyrimai dėl miego sutrikimų. Jų kontaktus ir daugiau informacijos galite rasti čia: http://www.miegolaboratorija.lt/lt/miego-laboratorijos/

   Svarbiausia, kad bet kokios teigiamos neramios nakties mintys, kad ir paprasto žodelio „taip, taip, taip“ kantrus kartojimas, nugali net stipriausias neigiamas mintis (Curtiss, 2015, 293 p.).

     Labos nakties Jums šį vakarą…

Šaltiniai:

  1. Curtiss A. Smegenų jungiklis. Kelias iš depresijos. Vilnius: VAGA, 2015
  2. Завалко И. Бессонница в глазах общества и специалистов. Нейроновости. 2018-02-16. Interaktyvus: http://neuronovosti.ru/insomnia/

Pagalbos moterims linija budi 24 val. per parą telefonu 8 800 66366.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *