Psichologė Maria Burkovskaya

Išsilavinimas:

2010 – 2012 m. Klinikinės psichologijos magistras (VU)

2006 – 2010 m. Psichologijos bakalauras (VU)

Darbo sritys: Individualios suaugusiųjų konsultacijos, vaikų ir paauglių konsultacijos, žaidimo terapija, elgesio korekcija, tėvų ir šeimos konsultavimas. Socialinių įgūdžių bei savęs pažinimo grupės vaikams ir paaugliams.

Profesinio domėjimosi sritys: raidos sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikystėje ir paauglystėje, smurtas artimoje aplinkoje.

Darbo patirtis: psichologinė pagalba moterims, vaikams, jaunimui, smurto artimoje aplinkoje aukoms, tėvų konsultavimas vaikų raidos psichologijos bei emocinių bei elgesio sunkumų klausimais, paga;ba vaikams tėvų skyrybų atveju. Grupinė žaidimo terapija. 

Kalba: Lietuvių k., Rusų k.

Konsultacijos trukmė: 45 min.

Kontaktai registracijai: +37046350099, maria.burkovskaya@gmail.com

Konsultavimo vieta: Smilčių g. 5/ Molo g. 1A, Klaipėda

Psichologinės paslaugos

Čia galite rasti informaciją apie visoje Lietuvoje veikiančias psichologines paslaugas teikiančias įstaigas ir įmones.

Nemokama psichologinė pagalba

Mokama psichologinė pagalba

Informacija ruošiama…

Socialinės paslaugos

Čia galite rasti informaciją apie visoje Lietuvoje veikiančias socialines paslaugas teikiančias įstaigas ir įmones.

Informacija ruošiama…

Teisinės paslaugos

Informacija ruošiama…

APIE SMURTĄ

Smurtas artimoje aplinkoje pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis. Neretai kančia sukeliama ne fiziniu skausmu, bet ir kitokiomis, labiau rafinuotomis ir mažiau aplinkiniams pastebimomis smurto formomis. Pasidomėkite šia tema plačiau, gal atpažinsite tai, ko anksčiau nesate pastebėję:

SMURTO RUŠYS

SMURTO ATPAŽINIMAS

PAGALBOS CENTRAI

ĮSTATYMAS

 

Kovos su prekyba žmonėmis ES platforma

Briuselyje gruodžio 5 – 6 dienomis Europos sąjungos pilietinės visuomenės prieš prekyba žmonėmis platforma rinkosi aptarti naujus Europos komisijos bei Europos sąjungos prieš prekyba žmonėmis koordinatoriaus institucijų prioritetus, veiksmus sprendžiant prekybos žmonėmis problemą.

Platformos susitikimo metu buvo diskutuojama apie prekybos žmonėmis įvairias formas bei kaip užkirsti joms kelią, apie nukentėjusių asmenų teises ir geresnį priėjimą prie jų bei įgyvendinimą, prevencines veiklas apjungiant visus su problemos sprendimu susijusius subjektus. Platformos metu dėmesys buvo skiriamas terminologijai, nes svarbu naudoti tinkamus terminus, kalbant apie prekybą žmonėmis, netinkamas jų naudojimas gali daryti neigiamą poveikį. Taip pat svarbu žinoti, kas yra pagalbos tiekimo tikslinė grupė ir kokia yra siunčiama žinia visuomenei apie prekybos žmonėmis problemą.

Teksto autorė – prof. Dalia Puidokienė

PAGALBOS CENTRAI

Kai Tau sunku ir atrodo, kad nėra nei vieno žmogaus, kuris gali Tave užjausti ir padėti, o smurtas namuose ne tik nesiliauja, bet ir įgauna pagreitį, nelauk, kol jau niekas negalės Tavęs išgelbėti, ieškok informacijos apie pagalbos galimybes pagal savo gyvenamąją vietą.

Kur kreiptis patyrus smurtą?

Viešieji pirkimai

PROCUREMENT STATEMENT

Dear Participants,

We inform that Klaipeda Social and Psychological Support Centre (hereinafter referred to as the Contracting Authority), is implementing the Project „Study Examining Campaign Strategies to Introduce Legislative Measures to Discourage Demand for Sex Trafficking in Member States “ (Disrupt Demand) / HOME / 2015 / ISFP / AG / THBX / 8417. Project aim is to investigate the campaigns, presenting legal instruments, policies, stating discourage of demand for sex trafficking, in the Member States.

The Contracting Authority intends to purchase the Project Evaluation Services (hereinafter referred to as the Services). Services shall be considered in 2 (two) phases:

Phase I: Mid-term evaluation, volume – 10 pages.

Phase II: Final evaluation, volume – 40 pages.

Contracting Authority by means of survey, without publication of a contract notice, implements purchase the Services by electronic means.

Procurement is implemented by electronic means, accessible via email kmn@moteriai.lt and www.moteriai.lt. All eligible Tenderers can participate in the procurement procedure.

Information about the purchase

Short description about the project evaluation

The project evaluation aims to assess the project activities and outcomes, taking into account the objectives of the project; as well as to assess the impact of the project in the participating countries, an achieved results the project and the future prospects.

Contracting Authority

PO Klaipeda Social and Psychological Support Centre, Smilciu Street 5, LT-92277 Klaipeda, Lithuania

E-Mail: kmn@moteriai.lt

www.moteriai.lt

KSPPC Supap VP taisyklės (2014-12-30 V160)

Disrupt Demand Technical Specification for Evaluation by KSPPC 2017.07.05.pdf

Lietinga diena

Seminaro akimirkos

Skėčiai

Vasaros sąskrydis

Psichologė Darja Šerstniova

Išsilavinimas:

- Nuo 2016 m. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos, patvirtintos Miuncheno A. Adlerio psichoterapijos ir analizės programos tarybos, dalyvė, siekiant įgyti psichoterapeuto kvalifikaciją (IPI);

- 2013 m. įgytas Sveikatos psichologijos magistro laipsnis (VDU);

- 2011 m. įgytas Psichologijos bakalauro laipsnis (KU);

Konsultavimo sritys:  Individualios suaugusiųjų konsultacijos;

Profesinio domėjimosi sritys: tarpasmeniniai santykiai, psichologinės krizės, psichologinės traumos, žmogaus vidinis augimas ir savęs pažinimas,  smurtas artimoje aplinkoje.

Darbo patirtis: teikiant psichologinę pagalba negalią turintiems žmonėms, dirbant su smurto aukomis,  teikiant konsultacijas žmonėms, susidūrusiems su depresija, vienatve, santykių ir bendravimo sunkumais, problemomis darbe ir šeimoje bei kasdienio gyvenimo rūpesčiais.

Kalbos, kuriomis konsultuoju: lietuvių ir rusų;

Konsultacijos laikas: 50 min.

Kontaktai registracijai: +37061801464, darja.serstniova@moteriai.lt

Konsultavimo vieta: Smilčių g. 5/ Molo g. 1A, Klaipėda

Psichologė Reda Valiūnaitė

Išsilavinimas:

Nuo 2016 m. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos, patvirtintos Miuncheno A. Adlerio instituto psichoterapijos ir analizės programos tarybos, dalyvė, siekiant įgyti psichoterapeuto kvalifikaciją (IPI);

2016 m. Dvasinio konsultavimo ir asistavimo kvalifikacinis magistro laipsnis (KU).

2012 m. įgytas Psichologijos bakalauras (KU).

Konsultavimo sritys: individualios psichologinės konsultacijos paaugliams ir suaugusiems.

Profesinio domėjimosi sritys: tarpasmeniniai santykiai, psichologinės traumos, asmeninės krizės ir dvasiniai išgyvenimai, žmogaus vidinis augimas po sunkių sukrėtimų.

Darbo patirtis: teikiant psichologinę pagalbą ir dvasinį palaikymą sunkiai sergantiems ir jų artimiesiems, dirbant su smurto artimoje aplinkoje aukomis, teikiant konsultacijas paaugliams ir suaugusiems, susidūrusiems su vienatve, depresija, patiriant sunkumus darbe bei sprendžiant kasdienius gyvenimo uždavinius.

Kalbos, kuriomis konsultuoju: Lietuvių k.

Konsultacijos laikas: 50 min.

Kontaktai registracijai: +37046350099, reda.valiunaite@moteriai.lt

Konsultavimo vieta: Smilčių g. 5/ Molo g. 1A, Klaipėda

Psichologė Vaida Puižytė

Išsilavinimas:

Nuo 2017 m. studijuoja Porų ir šeimos psichoterapiją (ŠSI)

2012 – 2014 m. Sveikatos psichologijos magistras (VDU)

2008 – 2012 m. Psichologijos bakalauras (VPU)

Darbo sritys: Individualios suaugusiųjų konsultacijos, porų, šeimos konsultavimas

Profesinio domėjimosi sritys: santykių sunkumai poroje, šeimoje; asmeninės ir šeimos krizės; psichologinės traumos; smurtas artimoje aplinkoje.

Darbo patirtis: psichologinė pagalba socialinės rizikos šeimoms, jaunimui, smurto artimoje aplinkoje ir prostitucijos bei prekybos žmonėmis aukoms, autizmo sindromą turintiems asmenims bei emocinė parama telefonu.

Kalba: Lietuvių k.

Konsultacijos trukmė: 50 min.- individuali konsultacija, 1 h. 30 min. – poros, šeimos konsultacija

Kontaktai registracijai: +37046350099, vaida.puizyte@moteriai.lt

Adresas: Smilčių g. 5/ Molo g. 1A, Klaipėda

KONSULTACIJOS

Kreipkis į mus

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (KSPPC) teikia papildomas psichologines konsultacijas:

  • Darbo dienomis 9-17 val. patyrusiems smurtą asmenims pirmos 3 psichologinės konsultacijos NEMOKAMAI, vėliau taikomas 15 eurų mokestis už kiekvieną konsultaciją.
  • Darbo dienomis nuo 17 val. patyrusiems smurtą asmenims visos konsultacijos po 8 eurus.
  • Kitais atvejais psichologinės konsultacijos paaugliams ir suaugusiems – 15 eurų, šeimos, porų konsultavimas – 20 eurų.
  • Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras teikia nemokamą socialinę ir teisinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Taip pat Centre vyksta nemokamos psichoterapinės grupės moterims.

Išsamesnė informacija apie psichologus

Psichologė Vaida Puižytė

Išsilavinimas: Nuo 2017 m. studijuoja Porų ir šeimos psichoterapiją (ŠSI) 2012 -…

Psichologė Maria Burkovskaya

Išsilavinimas: 2010 – 2012 m. Klinikinės psichologijos magistras (VU) 2006 – 2010…

Psichologė Reda Valiūnaitė

Išsilavinimas: - Nuo 2016 m. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos, patvirtintos…

Psichologė Darja Šerstniova

Išsilavinimas: - Nuo 2016 m. Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės programos, patvirtintos…

PRIEŠ PREKYBĄ ŽMONĖMIS PROGRAMA

Specializuotos pagalbos centras dirba su asmenimis, nukentėjusiais arba galėjusiais nukentėti nuo prekybos žmonėmis. Jiems yra teikiama:

  • Socialinė pagalba: tarpininkavimas su kitomis institucijomis, informavimas aktualiais klausimais ir t.t.;
  • Teisinė pagalba: teikiama pirminė teisinė pagalba aktualiais klausimais. Pagalba nemokama.
  • Psichologinė pagalba: akivaizdinės psichologo konsultacijos.

„Prekyba žmonėmis“ reiškia asmens verbavimą, transportavimą, perkėlimą, slėpimą arba priėmimą naudojant grasinimus, jėgą ar kitus prievartos, pagrobimo, apgavystės ar sukčiavimo būdus, naudojantis pažeidžiamumu, duodant ar gaunant pinigus ar gaunant naudą, norint įgauti kito asmens kontrolę, siekiant jį išnaudoti. Išnaudojimas apima išnaudojimą prostitucijai ar kitam seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui ar paslaugoms, vergystei ar panašioms į vergystę veikloms, nelaisvei ar organų pašalinimui ( JTO, 2000).

Rizikos tapti prekybos žmonėmis auka veiksniai?

  • Neturi išsilavinimo, profesijos, dirba mažai apmokamą darbą
  • Skurdi gyvenamoji aplinka, nesutarimai su artimaisiais
  • Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos
  • Karo ar kitokie pabėgėliai, nelegalūs migrantai
  • Turi psichikos problemų
  • Turi skolų
  • Nemoka užsienio kalbų
  • Anksčiau patyrė smurtą
  • Nusikalstama praeitis arba ryšiai su nusikalsti linkusiais asmenimis

Kaip atpažinti prekybos žmonėmis auką?

 (pagal J. L. Herman, 2006:167)

Emocijų reguliavimo pokyčiai

  • Nuolatinė disforija (pikta, prislėgta nuotaika, įsitempimas, priekabumas, dirglumas);
  • Pasikartojantys mėginimai nusižudyti;
  • Savęs žalojimas;
  • Pratrūkstantis ar ypač nuslopintas pyktis (kaitaliojasi);
  • Kompulsyvus ar ypač nuslopintas seksualumas (kaitaliojasi).

Sąmonės pokyčiai

  • Trauminių įvykių amnezija (visiškas netekimas atminties) arba hipermnezija (atsiminimų ir ypač jų kiekio padaugėjimas);
  • Laikini disociaciniai epizodai (tarsi tai ne su manim vyksta);
  • Depersonalizacija /derealizacija;
  • Patirties pergyvenimas iš naujo, arba PTSS invazijos simptomų pavidalu, arba nuolatinių apmąstymų forma.

Savęs suvokimo pokyčiai

  • Bejėgiškumo jausmas arba iniciatyvos nebuvimas;
  • Gėda, kaltė, savęs kaltinimas;
  • Susitepimo bei paženklinimo stigma jausmas;
  • Visiško išskirtinumo iš kitų jausmas (g.b. ypatingumas, vienišumas, įsitikinimas, kad niekas kitas nesupranta, arba nežmogiško identiteto priėmimas).

Išnaudotojo suvokimo pokyčiai

  • Neįstengiama nutraukti santykių (dažnai svarstymas, kaip atkeršyti);
  • Nerealistinis absoliučios galios priskyrimas smurtautojui (čia būtinas atsargumas, nes auka įvertina realiau);
  • Idealizavimas ar paradoksalus dėkingumas;
  • Ypatingo ar antgamtiško santykio jausmas;
  • Smurtautojo tikėjimo sistemos arba mąstymo priėmimas.

Santykių su kitais žmonėmis pokyčiai

  • Izoliacija ir atsitraukimas;
  • Artimų santykių iširimas;
  • Vis kito išgelbėtojo nuolatinis ieškojimas (gali kaitaliotis su izoliacija, atsitolinimu nuo žm.);
  • nuolatinis nepasitikėjimas;
  • daug kartų žlugusios pastangos save apsaugoti.

Prasmės sistemų pokyčiai

  • Asmenį palaikančio tikėjimo praradimas;
  • Beviltiškumo ir nevertumo jausmas.

DISRUPT DEMAND projektas

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras bendradarbiauja su Europos organizacijomis, siekiant užkirsti kelią prostitucijos paklausai, projekte Disrupt Demand.

Disrupt Demand is a project designed to support efforts to prevent human trafficking for sexual exploitation by reducing demand for sex, through researching successful strategies involving legal changes, and fostering cooperation among key stakeholders.

Stage 1 of the project – Ezine_1.pdf

Stage 2 of the project – Ezine_2.pdf

KLAIPĖDOS SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRAS

Psichosocialinė pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje

Specializuotos pagalbos centras dirba su smurtu artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis. Nukentėjusiesiems yra teikiama:
- Psichosocialinė pagalba: tarpininkavimas su kitomis institucijomis, informavimas aktualiais klausimais, emocinė parama telefonu, o esant poreikiui ir akivaizdžiai susitikus. Pagalba nemokama.
- Teisinė pagalba: teikiama pirminė teisinė pagalba aktualiais klausimais. Pagalba nemokama.
- Psichologinė pagalba: akivaizdinės psichologo konsultacijos. Pagalba dalinai mokama.
- Psichoterapinė pagalba: psichoterapinės grupės moterims. Pagalba nemokama.

Smurto rūšys

(pagal L. H. Vasiliauskienę, E. Dirmontaitę ir kt., 2016)

• Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
• Psichologinis smurtas (emocinis, verbalinis) – pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose, kt.
• Seksualinis smurtas – kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ir (ar) kartoti pornografinius veiksmus, kt.
• Ekonominis smurtas – smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta gali būti stebima bet kuriam socialiniam ekonominiam sluoksniui priklausančiose šeimose. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: partnerei neleidžiama dirbti, iš jos atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju (kai vaikai lieka su motina), atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią turtinę šeimos padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims, partnerė gali būti verčiama prieš savo valią pasirašyti dokumentus, patvirtinan- čius, jog ji atsisako viso santuokoje užgyvento turto ir kt.

Smurto ratas

– tai smurto šeimoje modelis, kuri sudaro 3 fazės: Įtampos augimas, smurto proveržis  ir medaus mėnuo. Apsisukus ratui, situacija kartojasi.

Smurto rato fazes (pagal Z. H. Vasiliauskienę, 2013):

Pirmoji fazė – įtampos augimo fazė[2]

Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja moterį, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Moteris stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet moters pastangos laukiamų rezultatų neatneša, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką – savaites, mėnesius, metus. Ne pirmą kartą smurtą patiriančios moterys žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės, tačiau jos tikina save, kad kontroliuoja smurtautojo elgesį, mano, kad jei labiau pasistengs, tai išvengs smurto, jos neigia savo baimę ir prisiima atsakomybę už neišvengiamą antrąją fazę.

Antroji fazė – smurto proveržio fazė

Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį moterį pamokyti“. Smurtas šeimoje vyksta dažniausiai be liudininkų. Vyras pradžioje po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Moteris netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką. Smurtą patyrusi moteris vengia kreiptis pagalbos, nes baiminasi, kad pagalba nebus efektyvi,  jos saugumas nebus užtikrintas ir bandymas pasipriešinti dar pablogins esamą situaciją. Tiek moteris, tiek smurtautojas dėl skirtingų priežasčių yra suinteresuoti užbaigti antrąją fazę.

Trečioji fazė – Medaug mėnesio” fazė

„Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po antrosios. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“ ir „jo neprovokuos”. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs moters, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti. Jis mėgina įtikinti visus, kad taip ir bus, ir pasižada, kad mes gėręs, įsidarbins ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti savo tikslą.

Smurto ratui sukantis ilgainiui moteris išmoksta atpažinti gresiantį smurtą ir prie to prisitaikyti. Kartu ji bijo netekti smurtautojo meilės, to kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, kai tuo metu aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Dažnai ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir baiminasi, kad jie gali būti iš jos atimti. Medaus „mėnesio fazėje“ moteris bando įtikinti save, jog „kito karto nebus“, tačiau kol susivokia, meilus elgesys ir švelnumas vėl užleidžia vietą smulkiems ginčams ir įtampos augimui.

Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų – jei niekas neįsikiš smurtas šeimoje stiprės ir gali baigtis tragiškai. Pagal L.Walter moteris bent du kartus išgyvenusi visas tris smurto rato fazes, turi būti laikoma smurtą ir prievartą patiriančia moterimi, tai yra kenčiančia nuo mušamos moters sindromo (angl. Battered Woman Syndrome).

Dėl ko sunku smurto aukai išeiti iš „smurto rato“? Dėl smurtautojo galios ir kontrolės naudojimo.

(Pav. pimtas iš LGPC M. Jankauskaitės ir V. Pilinkaitės-Sotirovič prezentacijos, 2017m.)

Smurtautojas norėdamas išlaikyti auką šalia savęs:

  • Izoliuoja auką: nuo draugų, šeimos narių ir kitų asmenų. Smurtautojas nustato su kuo ir kada gali bendrauti auka.
  • Menkina, kaltina: auka ilgainiui patiki, kad yra niekas ir neturi jokių teisių.
  • Naudojamasi vaikais: grasinama juos atimti, nepadėti finansiškai, nuteikinėja. Vaikai tampa tarsi manipuliavimo įrankis.
  • Naudoja ekonominį smurtą: finansai griežtai kontroliuojami.
  • Aukština vyro pranašumą: smurtautojas užima neadekvataus lyderio poziciją, o auka tampa „paklusnia šeimininke“.
  • Prievartauja, baugina, grasina: tam, kad auka vedama baimės smurtautojui paklustų.
  • Naudoja emocinį smurtą: tam, kad auka psichologiškai palūžtų.

Mušamos moters sindromas – moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų – jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir yra didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai. Pagal L. Walter moteris bent du kartus išgyvenusi visas tris smurto rato fazes, turi būti laikoma smurtą ir prievartą patiriančia moterimi, tai yra, kenčiančia nuo mušamos moters sindromo (nuoroda).

Smurto aukos išgijimas turi būti paremtas galios sugrąžinimu bei naujų santykių užmezgimu.

Atnaujinusi santykius, auka atgauna tas savo psichologines savybes, kurias buvo pažeidusi ar deformavusi.

Šios savybės tai:

  • pamatinės pasitikėjimo
  • autonomijos
  • iniciatyvos
  • kompetencijos
  • identiteto
  • artimumo galios

Mūsų mintys

Partneriai

Rėmėjai

Rėmėjai ir valstybinės institucijos, finansavusios KSPPC programas 2003-2010 m.

2010 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos ir Sveikatos skyriai.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • Europos Moterų lobistinė organizacija (EWL);
  • Daphne II programa 2009-2011;
  • “Vynuogynas Klaipėdoje”;
  • Equality Now Inc New York;
  • LCC tarptautinis universitetas;
  • Klaipėdos Rotary klubas “Aditė”;
  • Miesto bažnyčia;
  • NVO “Marta” (Latvija);
  • Klaipėdos “Sandora”.
  • Savanorės.

Verslo kompanijos:

  • UAB „Tamtamas”;
  • UAB “Druka”
  • UAB “Harig Baltic Cool”
  • UAB AVON Cosmetics
  • Laikraštis “15 min.”
  • Radijo stotis „Lalūna“.
  • Dienraštis “Vakarų ekspresas”.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio ir žmonės tiesiogiai aukoję.

2009 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos ir Sveikatos skyriai.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • Europos Moterų lobistinė organizacija (EWL);
  • Daphne II programa 2009-2011;
  • “Vynuogynas Klaipėdoje”.
  • The International Women‘s Association of Vilnius (IWAV)
  • Equality Now Inc New York

Verslo kompanijos:

  • UAB „Tamtamas”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

2008 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos ir Sveikatos skyriai.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • Europos Moterų lobistinė organizacija (EWL);
  • Europos Komisijos Teisingumo, Laisvės Ir Saugumo Generalinis Direktoratas;
  • Daphne II programa 2004-2008;
  • “Vynuogynas Klaipėdoje”.
  • “SIA Bodybalt” filialas.

Verslo kompanijos:

  • UAB „Tamtamas”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

2007 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Europos pabėgėlių fondas;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos ir Sveikatos skyriai.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • Europos Moterų lobistinė organizacija (EWL);
  • Europos Komisijos Teisingumo, Laisvės Ir Saugumo Generalinis Direktoratas;
  • Daphne II programa 2004-2008;
  • “Vynuogynas Klaipėdoje”;
  • VšĮ „Moteris moteriai”;
  • Liberalų centro sąjunga Klaipėdos m. skyrius.

Verslo kompanijos:

  • UAB „Tamtamas”;
  • Spaustuvė „Druka”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Privatūs asmenys:

  • Advokatas Mindaugas Repšas;
  • Advokato padėjėja Valerija Perova.

Informaciniai rėmėjai:

  • Klaipėdos miesto dienraščiai: „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”;
  • Dienraštis „Lietuvos rytas”;
  • Televizijos: „Vakarų Lietuvos televija“, „Balticum“.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

2006 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Europos pabėgėlių fondas;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • VšĮ „Moteris moteriai”;
  • Europos Moterų lobistinė organizacija (EWL).

Verslo kompanijos:

  • UAB „Tamtamas”;
  • Spaustuvė „Druka”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Informaciniai rėmėjai:

  • Klaipėdos miesto dienraščiai „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”;
  • Dienraštis „Lietuvos rytas”;
  • Vakarų Lietuvos televizija, TV „Balticum”.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

2005 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Nyderlandų karališkoji ambasada;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • Alandų salų Taikos institutas;
  • VšĮ „Moteris moteriai”;
  • Švedijos Blekingės apskrities administracija.

Verslo kompanijos:

  • Spaustuvė „Druka”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Informaciniai rėmėjai:

  • Klaipėdos miesto dienraščiai „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”;
  • Vakarų Lietuvos televizija, TV „Balticum”.

Visi asmenys, skyrę KSPPC veiklai 2 proc. savo pajamų mokesčio.

2004 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Nyderlandų karališkoji ambasada;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • ES PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) fondas;
  • Alandų salų Taikos institutas.

Verslo kompanijos:

  • UAB „Pilkoji kopa”;
  • Spaustuvė „Druka”;
  • Radijo stotis „Lalūna“.

Privatūs asmenys:

  • p. Aušra Bagdonienė.

Informaciniai rėmėjai:

  • Klaipėdos miesto dienraščiai „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”;
  • Vakarų Lietuvos televizija, TV „Balticum”.

2003 m.

Valstybinės institucijos:

  • LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
  • Klaipėdos m. savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius.

Nevyriausybiniai fondai ir organizacijos Lietuvoje ir užsienyje:

  • ES PHARE 2000 Ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) fondas.

Dalia Puidokienė

Steigėja, Direktorė

Valdymas ir atsakingi asmenys

Dalia Puidokienė

Steigėja, Direktorė

Dalininkai:

  • Klaipėdos universitetas
  • LCC tarptautinis universitetas (Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla),
  • Dalia Puidokienė

Valdyba:

  • Dalia Puidokienė
  • Prof. Dr. Arūnas Acus
  • Prof. Dr. Elvyra Acienė
  • Dr. Zita Šličytė
  • Gina Levickienė

Kontaktų su užsienio partneriais koordinatorėDalia Puidokienė

BuhalterėVirginija Srėbalienė

Veikla

Specializuotos pagalbos centro (SPC) tikslas – suteikti kompleksinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

Pagal susitarimą su smurtą patyrusiu asmeniu SPC suteikia:

  • Psichologinę pagalbą įveikiant kritinę situaciją;
  • Socialinę pagalbą, konsultuojant klausimais, susijusiais su sunkumais patiriamais dėl smurto sukeltų padarinių – gyvenamosios vietos, darbo praradimu ir kitais;
  • Pagalbą, nukreipiant į kvalifikuotus teisininkus-savanorius;
  • Tarpininkavimo paslaugas, kreipiantis į susijusias institucijas.

Pagalba yra nemokama ir konfidenciali. 

      Projektas yra finansuojamas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų. 

 

CENTRO VYKDOMOS PROGRAMOS

Pagalba smurtą patyrusioms moterims ir motinoms su vaikais

Kompleksinė psichosocialinė pagalba moterims bei motinoms su vaikais, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje.

Pagalba asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis

Kompleksinė psichosocialinė pagalba moterims, nukentėjusioms nuo prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo prostitucijos tikslais.

Tikslas: suteikti kompleksinę psichosocialinę pagalbą moterims ir merginoms, teikiančioms sekso paslaugas; įgalinti moteris ir merginas savarankiškai priimti pagrįstą sprendimą dėl savo tolimesnio gyvenimo bei kontroliuoti situaciją ir susidariusias aplinkybes; plėsti žinojimą apie tai, kaip užtikrinti savo saugumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Nemokama emocinė parama – Pagalbos moterims linija

Telefono numeriu 8 800 66366 visą parą gali skambinti moterys, patiriančioms bet kokios rūšies smurtą, nukentėjusios nuo prekybos žmonėmis ar seksualinio išnaudojimo prostitucijos tikslais, išgyvenančioms krizę santykiuose ar asmeniniame gyvenime, išgyvenančioms dėl artimo žmogaus patiriamų sunkumų ir norinčioms padėti kenčiančiam žmogui.

Vykdomi projektai:

Tarptautinis „STOP TRAFFICK!” projektas

Ankstyva teisinė intervencija, skirta padėti prekybos žmonėmis aukoms. Tarptautinio projekto “Teisių puoselėjimas” (Early Legal Intervention – The ELI) Lyginamosios ataskaitos santrauka.
Projektas dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programos lėšų.  Ataskaitą rengė Imigrantų Taryba Airijoje (Immigrant Council of Ireland).

 

Ataskaitos:

KSPPC 2016 m. veiklos ataskaita.

KSPPC 2015 m. veiklos ataskaita.
KSPPC 2015 m. finansinės ataskaitos santrauka.
KSPPC 2014 m. veiklos ataskaita.
KSPPC 2014 m. finansinės ataskaitos santrauka.
Vykdyta veikla 2013m.
Vykdyta veikla 2012 m.
Vykdyta veikla 2011 m.
Vykdyta veikla 2010 m.

Apie mus

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras – tai ne pelno siekianti viešoji įstaiga, teikianti paslaugas visuomenės nariams. Centras inicijuoja socialinių ir sveikatos paslaugų teikimą vietos gyventojams, skatina ir remia savanorišką socialinę veiklą, remia socialinius, sveikatos apsaugos, mokslo, švietimo ir kultūros projektus, skatina ir įgyvendina vaikų ir moterų prievartos prevenciją, dirba su savižudybių ir psichologinių krizių, narkomanijos, nusikalstamumo, skurdo prevencija, intervencija bei postvencija, teikia paramą besisteigiančioms ir panašų darbą dirbančioms organizacijoms, ugdo bei skatina bendruomeninio gyvenimo įgūdžius ir pilietinės atsakomybės augimą.

CENTRO VIZIJA — moteris, vaikas, šeima socialiai ir psichologiškai saugūs dvasiškai harmoningoje visuomenėje.

CENTRO MISIJA — tenkinti vaikų, jaunimo, moterų bei šeimų socialinės apsaugos bei psichinės sveikatos poreikius, užtikrinant profesionalų ir savanorių pagalbą, ugdant pilietinę atsakomybę bei bendruomeninio gyvenimo įgūdžius.

PAGRINDINIS CENTRO TIKSLAS — tenkinti, vaikų, jaunimo, moterų bei šeimų socialinės apsaugos ir psichinės sveikatos reikmes, įgyvendinant platų socialinės bei psichologinės pagalbos, mokymo ir prevencinių programų spektrą, užtikrinant socialinio darbo savanorių ir profesionalią paramą.

Parama


Skirkite 2 proc. savo pajamų mokesčio mūsų veiklai paremti!

Skirdami savo 2 proc. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrui, Jūs padedate moterims ir jų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nuo prekybos žmonėmis bei priverstinės prostitucijos ar turintiems kitokių gyvenimo sunkumų asmenims.

Kiekvienais metais nuo sausio mėn. 1 d. iki gegužės mėn. 1 d. Lietuvos gyventojai, deklaruodami savo pajamas už praėjusius metus, 2 proc. savo pajamų mokesčio gali skirti pasirinktai nevyriausybinei ar biudžetinei organizacijai. Ši parama mokesčių mokėtojui nieko nekainuoja.

Iki gegužės 1 d. užpildę nesudėtingą formą, Jūs galite 2 proc. nuo praėjusių metų valstybei JAU SUMOKĖTO pajamų mokesčio pervesti savo nuožiūra pasirinktai nevyriausybinei ar biudžetinei organizacijai. Jeigu šia teise nepasinaudojate, pinigai lieka valstybės biudžete ir panaudojami valstybės nuožiūra.

Kaip skirti 2 proc. VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras?

Jeigu esate pasirašę elektroninės bankininkystės sutartį, galite užpildyti ir išsiųsti 2 proc. formą internetu:

Įeinate į savo internetinį banką ir pasirenkate elektroninį deklaravimą. Bankas peradresuoja Jus į Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę. Tuomet užpildote internetinę formą FR0512. Visos pildymo instrukcijos išsamiai aprašytos VMI tinklapyje.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro duomenys, kurių Jums prireiks:
VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras”
Smilčių g. 6, LT-92277 Klaipėda
Įmonės kodas 142120224
Atsiskaitomoji sąskaita LT31 7400 0105 7542 3815

Išsami informacija apie 2 proc. skyrimą: www.labdara-parama.lt

Iš anksto dėkojame Jums už paramą, mums vertingas kiekvieno žmogaus indėlis į mūsų organizacijos veiklą.

Keletas minčių apie savanorystę:

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA|Savanorė JOVITA:

Savanoriauti pradėjau prieš septynerius metus ieškodama prasmingos laisvalaikio veiklos. Ar radau tai, ko ieškojau? Daugiau nei galėjau tikėtis. Sutikau daug puikių žmonių. Leidausi į savęs pažinimo kelią. Kai kurie atradimai buvo gana skausmingi: pasirodo, esu netolerantiška kitokioms nuostatoms bei patirtims, stengiuosi išvengti sunkių jausmų. Ten, kur galvojau esanti stipri ir ryžtinga, buvau tiesiog akla ir kurčia kito žmogaus ir savo širdgėlai. Teko daug ką iš naujo apmąstyti…

Savanoriška veikla Pagalbos moterims linijoje man pirmiausia yra pažinimas – tiek kitų, tiek savęs pačios, mokymasis tolerancijos bei pakantumo, priėmimas savęs ir kitų tokių, kokie esame. Esu laiminga, kad vis dar einu šiuo atradimų keliu.

Mokymosi metu ir dirbdama linijoje, taip pat dalyvaudama Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro savanoriams organizuotose terapijose, ne tik įgijau žinių, bet jaučiuosi patobulėjusi kaip asmenybė. Labiau pažinau save, savo vidinį pasaulį, išmokau išklausyti, atpažinti savo ir kitų jausmus, išmokau priimti kitus žmones, prasiplėtė mano tolerancijos ribos. Tai padeda bendraujant tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, suteikia ramybės, pasitenkinimo savimi jausmą. Moters paramą moteriai suvokiu kaip bendrystę, draugystę, seserystę. Tai atradau savanoriaudama PML, bendraudama su kitomis centro savanorėmis. Man norisi šiuo gėriu dalintis. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdama skirti dalį savo laiko prasmingai Pagalbos moterims linijos veiklai.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė ELYTĖ:

…nežinau kaip bus vėliau, bet dabar man jos reikia… nuoširdžiai laukiu budėjimo, nors jau žinau kas ir kaip gali būti… Ateidama čia, greičiausiai tikėjausi sulaukti patvirtinimo, kad nesu pati nelaimingiausia moteris, kad ne aš viena, kuriai sunku ir kartais nepasiseka,… kad yra moterų, kurioms gerokai kebliau ir sunkiau susiklostė gyvenimas, ir su savo godom tikrai nereikia verkšlenti. Dabar jaučiu, kad gaunu gerokai daugiau – yra žmonės, kuriuos aš galiu išklausyti, pastiprinti, paguosti… yra žmonės kurie pasako nuoširdų „ačiū“ už tai, kad padarei tiek nedaug – leidai jiems tiesiog kalbėti…išsikalbėti, išsisakyti…

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė AURELIJA:

Linijoje savanoriauju penkerius metus.Čia įgijau vertingų žinių ir patirčių. Labiau pažįstu žmones, o svarbiausia – atsigręžiau į save! Supratau, kad kiekvienas išgyvena savo individualius brandos etapus, savas pamokas, kurios skatina augti ir tobulėti. Savanorystė – tai ir kolegės, bendramintės, – įkvepiančios, kūrybingos, energingos. Tai moterys, kurios dalinasi, stiprina, pasitiki. Tai taip pat džiaugsmas, kai įveiki sunkumus, kai pavyksta. Savanorystė man – prasminga veikla ir patirtis.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė RŪTA:

Man savanorystė moterų linijoje yra būdas realizuoti savo neįgyvendintą svajonę tapti psichologe. Čia aš gaunu grįžtamąjį ryšį apie save, tiek kaip asmenybę, tiek kaip konsultantę iš moterų, su kuriomis bendrauju, kurios dalinasi savo sunkumais ir problemomis. Čia aš gaunu progą bent šiek tiek prisidėti prie Lietuvos moterų savigarbos bei saviraiškos skatinimo bei brandinimo, prie mažų žingsnelių žengimo laimingesnio gyvenimo link. Žinojimas, kad kažkam bent šiek tiek pagerėjo, arba kad moteris yra kelio iš aklavietės paieškose- man yra didžiausias mano darbo įvertinimas.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė DANGUOLĖ:

Man savanorystė duoda pasitikėjimą savimi, atrandu save naujai ir visu tuo pasidalinu su kitais.
Savanorystė ,,Pagalbos moterims linijoje“ man svarbi tuo, kad emociškai padėdama, palaikydama kitas moteris, spręsdama savas problemas, lengviau ir paprasčiau viską vertinu ir gyvenimas nuo to tik gražėja.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė JURGITA:

„Pagalbos moterims“ linijoje per santykį su pagalbos ieškančiais galiu geriau pažinti save. Padėdama kitiems jaučiu, kad tai prasminga, o gaunamas atgalinis ryšys mane praturtina ir skatina tobulėti.

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA | Savanorė RAMUTĖ:

Paprasčiausiai gera pasijusti, kažkuo reikalinga kitam žmogui. kai jauti, kad aname laido gale žmogus nusišypso ir man pasidaro geriau.

Savanorystė

VISUS NORINČIUS PRADĖTI SAVANORIAUTI KVIEČIAME Į MOKYMUS!

Registracija į naujus savanorių rengimo kursus JAU prasidėjo! Rašykite mums el.paštu: pmlsavanoriai@moteriai.lt ir registruokitės į artimiausią informacinį susirinkimą. Mums reikia tik Jūsų vardo, pavardės ir kontaktinių duomenų: telefono numerio ir elektroninio pašto adreso!

Preliminari pavasario savanorių rengimo kurso pradžia – 2018 m. kovo 05 d.

Savanorių rengimo kursų temos (gali keistis): „Smurtas ir jo rūšys“, „Krizės ir netektys“, „Savižudybės“, „Teisiniai pagalbos nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje pagrindai“, „Aktyvus klausymas“, „Savanoriškos veiklos etika“ ir kt. Teorinių žinių įtvirtinimui organizuojami praktiniai užsiėmimai, kuriuos veda psichologai-praktikai ar patyrę savanoriai-mokytojai.

Jeigu norite daugiau sužinoti apie mūsų linijos veiklą ar turite idėjų dėl kitų bendradarbiavimo galimybių, rašykite elektroniniu paštu olga.kirejeva@moteriai.lt arba skambinkite telefonu +370 671 34536.

Jeigu Jūs turite psichologinį išsilavinimą arba manote, jog rašymas ir psichinė žmonių sveikata yra Jūsų domėjimosi sritys, bei esate pasiruošę savanoriškais pagrindais rašyti straipsnius ir informacinius pranešimus mūsų puslapiui arba atsakinėti į elektroninius klientų laiškus, susisiekite su mumis el.paštu: info@moteriai.lt. Plėskime visuomenės akiratį, viešinkime mūsų linijos ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą, taip prisidedami prie pagalbos prieinamumo didinimo!

 

Kaip atpažinti smurtą?

KAS YRA SMURTAS ARTIMOJE APLINKOJE?

Nėra lengva pasakyti santykių pradžioje ar jie taps smurtiniai

Ankstyvoje santykių stadijoje daugelis smurtautojų atrodo tobuli. Savininkiškas ir kontroliuojantis elgesys neatsiranda per vieną naktį, tačiau ryškėja ir auga santykiams vystantis.

Smurtas artimoje aplinkoje nebūna vienodas nes skiriasi ir pati partnerystė. Tačiau vienas bendras bruožas tinkantis visiems smurtiniams santykiams yra tai, kad smurtaujantis partneris įvairiais įmanomais būdais stengiasi kontroliuoti ir valdyti savo partnerį.

Jeigu Jūs jaučiate, kad Jūsų partneris ar mylimasis pradeda smurtauti, pateikiame keletą požymių į kuriuos galite atkreipti dėmesį. Atkreipkite dėmesį į šias „raudonas vėliavas“ ir jei vieną ar keletą požymių pastebite savo santykiuose – skambinkite į „Pagalbos moterims liniją“ pasikalbėti kas vyksta.

– Sako, kad Jūs nieko nesugebate padaryti tinkamai;

– Pavydi Jūsų draugams ar jei kažkur leidžiate laiką be jo;

– Draudžia Jums susitikinėti su draugais ar šeimos nariais;

– Žemina Jus;

– Kontroliuoja kiekvieną centą išleistą buitinėms reikmėms;

– Atima iš Jūsų pinigus, kuriuos užsidirbate arba neduoda jų apskritai;

– Stebi jus ar elgiasi su Jumis taip, kad Jus tai gąsdina;

– Kontroliuoja kur Jūs einate, su kuo susitinkate, ką veikiate;

– Neleidžia Jums priimti sprendimo pačiai;

– Draudžia mokytis ar dirbti;

– Sako, kad Jūs bloga mama, stengiasi nuteikti vaikus prieš Jus arba atima vaikus;

– Gadina Jūsų daiktus arba kankina(užmuša) Jūsų augintinius;

– Verčia Jus santykiauti kai Jūs to nenorite ar Jums nepriimtinu būdu;

– Verčia jus gerti alkoholį ar vartoti narkotikus.

SMURTO RŪŠYS

Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių pobūdžių, todėl norint atpažinti situacijas, kuriose yra smurtaujama, yra svarbu žinoti jo rūšis ir kaip kiekviena jų pasireiškia:

FIZINIS SMURTAS – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.

PSICHOLOGINIS SMURTAS – pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose, kt.

SEKSUALINIS SMURTAS – kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ir (ar) kartoti pornografinius veiksmus, kt.

EKONOMINIS SMURTAS – smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Nepaisant stereotipinių nuostatų, šios rūšies prievarta, kaip ir visos kitos, gali būti stebima bet kuriam socialiniam ekonominiam sluoksniui priklausančiose šeimose. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: partnerei neleidžiama dirbti, iš jos atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju (kai vaikai lieka su motina), atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią turtinę šeimos padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims, partnerė gali būti verčiama prieš savo valią pasirašyti dokumentus, patvirtinančius, jog ji atsisako viso santuokoje užgyvento turto ir kt.

(Tekstas paruoštas pagal L. H. Vasiliauskienę, E. Dirmontaitę ir kt., 2016)

MES ESAME TAM, KAD TAU PADĖTUME

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425), teikia kompleksinę psichosocialinę pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje, ir moterims, nukentėjusioms nuo prekybos žmonėmis arba išnaudojimo prostitucijos tikslais (tel. 8 607 81688). Centre taip pat veikia nemokama ir anoniminė emocinė parama moterims telefonu - Pagalbos moterims linija. Telefonu 8 800 66366 galima skambinti bet kuriuo paros metu, taip pat galima siųsti laiškus elektroniniu paštu: pagalba@moteriai.lt.

KONTAKTAI

Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras

Juridinis statusas: Viešoji įstaiga

Registracijos data: 2003 m. sausio 21 d.

Paramos gavėjo statuso suteikimo data: 2004 m. balandžio 29 d.

Mus rasite adresu: Smilčių g. 5, Klaipėda, LT-92277

Įstaigos registracijos adresas: Smilčių g. 6, Klaipėda, LT-92276

Tel./faksas: +370 46 35 00 99

El. adresas: kmn@moteriai.lt

Banko rekvizitai: Danske Bank A/S Lietuvos filialas
Banko kodas: 74000
a/s LT31 7400 0105 7542 3815

MES PASIEKIAMI 24/7

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA

Prie Pagalbos moterims linijos telefono budi savanorės, pasiruošusios išklausyti, pabūti šalia, kai Tau sunku. Ieškok sprendimo kartu su savanorėmis arba paprašyk informacijos, kur dar gali kreiptis susiklosčiusioje situacijoje. Mūsų savanorės visuomet yra pasiruošusios suteikti tau emocinį palaikymą arba nukreipti į kitas psichologinę, socialinę ar medicininę pagalbą teikiančias tarnybas.

NARŠYK!

Teisinės paslaugos

Socialinės paslaugos

Psichologinės paslaugos

Savanoriai Klaipėdoje  

        Pagalbos moterims linijos savanoriai teikia emocinę paramą telefonu ir elektroniniu paštu.  Tapti savanoriu ryžtasi tikrai ne kiekvienas, ypač, srityse, kur susiduriama su kitų žmonių dvasiniu skausmu ir sunkiais gyvenimiškais įvykiais. Todėl mums labai džiugu jausti ir matyti, jog Pagalbos moterims linijos savanorių kolektyvas yra palaikomas entuziastingų bei atsidavusių žmonių dėka ir vis auga kiekvienais metais. 

Savanorių ruošimas

      Nauji savanoriai Klaipėdoje ruošiami du kartus metuose: rudenį ir pavasarį. Būsimi savanoriai turi praeiti atranką ir sėkmingai baigti 4 mėnesių mokymų programą. Atrankos metu vertinama kandidato motyvacija, požiūris į savanorystę, noras padėti kitam, asmeninės nuostatos ir vertybės, turimi laiko resursai. Mokymų metu perteikiama medžiaga ir praktiniai užsiėmimai leidžia susipažinti su kitų žmonių jausmų ir išgyvenimų ypatumais, patirti, ką reiškia teikti emocinę paramą, atsiribojus nuo savo patirčių, nuostatų ir įsitikinimų, kaip svarbu tinkamai klausytis ir išgirsti. Registruotis į savanorių rengimo kursus galima bet kuriuo metu elektroniniu paštu: pmlsavanoriai@moteriai.lt

       Jeigu tuo metu, kai su mumis susisiekiate, kursai nėra rengiami, užregistruosime Jus į mūsų taip vadinamą "laukimo sąrašą" bei pranešime apie kitų organizuojamų kursų pradžią.

Artimiausių naujų savanorių rengimo kursų pradžia -

2018 m. KOVO mėn.

Turite klausimų dėl savanorystės? Susisiekite:

Pagalbos moterims linijos padalinio Klaipėdoje vadovė
OLGA KIREJEVA, tel. +370 671 34536, el.p. olga.kirejeva@moteriai.lt

Užklausos forma:





Psichologinė pagalba

Psichologinės ir psichoterapinės konsultacijos
Grupinė psichoterapija

Mokymai

Mokymų ir seminarų organizavimas
Emocinės paramos teikimo specialistų paruošimas

Socialinė pagalba

Teisinė pagalba
Informavimas ir konsultavimas
Socialinių įgūdžių ugdymas

K11 kauno moteru uzimtumo

K10 MKC

K9 Kauno m. soc. pagalbos centras

K7 lepta

K6 dva celovek

K4 Klaipedos savivaldybe

K3 Policija

K2 Kauno soc. aps. centras

K1 LR SADMinisterija

Julijos istorija

Kai susipažinau su sugyventiniu, man atrodė, kad radau žmogų, kurio ieškojau visą gyvenimą. Jis rūpinosi manimi, dirbo, kad abiem nieko netrūktų, o aš jį palaikiau, saugojau šeimos židinį, nes labai norėjau šeimos, kurios niekada neturėjau. Tačiau laimė tebuvo trumpa…

Kai pirmą kartą sugyventinis pakėlė prieš mane ranką, niekam apie tai nepasakojau. Užgniaužiau kartėlį, užsidėjau kaukę ir tvirtinau sau, kad „man viskas gerai“. Nustebau iš karto po įvykio sulaukusi skambučio iš Klaipėdos specializuoto pagalbos centro (KSPC). Man buvo pasiūlyta socialinė, teisinė, psichologinė ir psichoterapinė pagalba. Tuokart atsisakiau. Juk man „viskas gerai“… Buvo gėda prisipažinti, kad sulaukusi trisdešimt ketverių nieko neturiu – nei vaikų, nei šeimos, kad esu ir finansiškai, ir emociškai priklausoma nuo sugyventinio.

Smurto atvejai kartojosi, o aš vis guosdavau save, kad smurtautojas pasikeis, kad dabar sunkus gyvenimo tarpsnis, ir pati nepajutau, kaip išsikasiau sau duobę. Po kiek laiko palūžau… Pradėjau galvoti apie savižudybę. Dar ne kartą sulaukiau skambučio iš KSPC, žinojau, kad galiu kreiptis pagalbos, bet vis nesiryžau… Tad labai apsidžiaugiau, kad sykį vėl paskambinus KSPC konsultantei ir pasiteiravus, kaip laikausi, neišvėrusi išklojau viską: apie nuolatinį psichologinį terorą, apie fizinį ir ekonominį smurtą, suicidines mintis. Manęs nepasmerkė, neapkaltino, o išklausė, padėjo surikiuoti padrikas mintis, palaikė ir padrąsino kovoti dėl savo gerovės. Nuo tada palengva prasidėjo vidiniai pokyčiai. Nuolat palaikiau ryšį su konsultante ir galiausiai sutvirtėjau. Radau savyje jėgų palikti smurtautoją. Šiuo metu dirbu, turiu savo būstą, mokausi save mylėti, o smurtautojas, nors ir ne iš karto, bet vis dėlto gavo pelnytą bausmę.

Violetos istorija

Mano vyra nuolatos mane kontroliuodavo, turėdavau atsiskaityti už kiekvieną savo žingsnį. Taip įpratau jaustis jo nuosavybe, kad netgi neleisdavau sau nueiti su drauge į teatrą, nes maniau, kad visą savo laisvalaikį privalau leisti tik su sutuoktiniu. Toks gyvenimas vargino, tačiau nedrįsau pasipriešinti. Vieną vakarą jaučiausi blogai, todėl nesutikau eiti su vyru į miestą. Mano atsisakymas jį įsiutino. Jis pradėjo daužyti daiktus ir grasinti, kad nusižudys. Išsigandusi išsikviečiau policiją… Kitą dieną man paskambino iš Specializuotos pagalbos centro. Apsidžiaugiau sužinojusi, kad galiu gauti psichologinę pagalbą, nes seniai jaučiau – mano gyvenime kažkas negerai.

Kai pirmą kartą atėjau į grupinę psichoterapiją, visos moterys labai nustebo išgirdusios, kad ketinu pabūti vos 5 minutes. Negalėjau sau leisti ilgiau užtrukti, nes grįžusi namo vėliau nei paprastai, supykdyčiau vyrą. Tačiau pasidalijusi su panašaus likimo moterimis savo esama situacija, supratau, kad vis dėlto turiu iš ko rinktis – drįsti kažką keisti savo gyvenime arba likti ten, kur esu. Grupė mane šiltai priėmė, pamačiau moteris, kurios taip pat patyrė smurtą šeimoje, todėl joms buvo nesunku mane suprasti. Lankau psichoterapinę grupę kiekvieną savaitę. Be to, konsultavausi su psichologe individualiai. Pamažu keičiasi mano požiūris į gyvenimą. Matydamas, kad manimi darosi vis sunkiau manipuliuoti, vyras pradėjo pykti ir vieną dieną net mane sumušė. Tai labai sukrėtė, tačiau tądien galutinai apsisprendžiau, kad nebekęsiu smurto ir imuosi šią problemą spręsti jau dabar, nieko nelaukiant, kol kažkas savaime pasikeis.

Specializuotos pagalbos centrai Klaipėdoje

Specializuotos pagalbos centrai visoje Lietuvoje

Pradžia

Sample Page

This is an example page. It’s different from a blog post because it will stay in one place and will show up in your site navigation (in most themes). Most people start with an About page that introduces them to potential site visitors. It might say something like this:

Hi there! I’m a bike messenger by day, aspiring actor by night, and this is my blog. I live in Los Angeles, have a great dog named Jack, and I like piña coladas. (And gettin’ caught in the rain.)

…or something like this:

The XYZ Doohickey Company was founded in 1971, and has been providing quality doohickeys to the public ever since. Located in Gotham City, XYZ employs over 2,000 people and does all kinds of awesome things for the Gotham community.

As a new WordPress user, you should go to your dashboard to delete this page and create new pages for your content. Have fun!