KLAIPĖDOS SPECIALIZUOTOS PAGALBOS CENTRAS

Psichosocialinė pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje

Specializuotos pagalbos centras dirba su smurtu artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis. Nukentėjusiesiems yra teikiama:
- Psichosocialinė pagalba: tarpininkavimas su kitomis institucijomis, informavimas aktualiais klausimais, emocinė parama telefonu, o esant poreikiui ir akivaizdžiai susitikus. Pagalba nemokama.
- Teisinė pagalba: teikiama pirminė teisinė pagalba aktualiais klausimais. Pagalba nemokama.
- Psichologinė pagalba: akivaizdinės psichologo konsultacijos. Pagalba dalinai mokama.
- Psichoterapinė pagalba: psichoterapinės grupės moterims. Pagalba nemokama.

Smurto rūšys

(pagal L. H. Vasiliauskienę, E. Dirmontaitę ir kt., 2016)

• Fizinis smurtas – tai neteisėtas, tyčinis, prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
• Psichologinis smurtas (emocinis, verbalinis) – pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikrų neigiamų padarinių. Psichologinis smurtas prieš moteris šeimoje įgyja įvairias formas: nuolatinės kritikos, riksmų ir barnių, veiksmų laisvės varžymo, jausmų ignoravimo, įsitikinimų išjuokimo, melo, manipuliavimo partnere, atsisakymo išeiti su ja į viešumą, trukdymo palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešo žeminimo, grasinimo nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimo pavojingose vietose, kt.
• Seksualinis smurtas – kėsinimasis į seksualinio apsisprendimo laisvę. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš partnerės valią, ypač žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ir (ar) kartoti pornografinius veiksmus, kt.
• Ekonominis smurtas – smurto forma, pasižyminti tam tikra specifika, nes jo padariniai nėra akivaizdūs kitiems visuomenės nariams. Šios rūšies prievarta gali būti stebima bet kuriam socialiniam ekonominiam sluoksniui priklausančiose šeimose. Labiausiai paplitusios šios ekonominio smurto formos: partnerei neleidžiama dirbti, iš jos atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai, išsilavinimui), kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju (kai vaikai lieka su motina), atsisakoma teikti moteriai informaciją apie realią turtinę šeimos padėtį, prieš skyrybas turtas užrašomas smurtautojo giminaičiams ar kitiems asmenims, partnerė gali būti verčiama prieš savo valią pasirašyti dokumentus, patvirtinan- čius, jog ji atsisako viso santuokoje užgyvento turto ir kt.

Smurto ratas

– tai smurto šeimoje modelis, kuri sudaro 3 fazės: Įtampos augimas, smurto proveržis  ir medaus mėnuo. Apsisukus ratui, situacija kartojasi.

Smurto rato fazes (pagal Z. H. Vasiliauskienę, 2013):

Pirmoji fazė – įtampos augimo fazė[2]

Įtampos augimo fazei būdinga tai, kad smurtautojas tampa vis labiau agresyvus, jo elgesys su moterimi grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja moterį, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Moteris stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Moteris stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet moters pastangos laukiamų rezultatų neatneša, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką – savaites, mėnesius, metus. Ne pirmą kartą smurtą patiriančios moterys žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės, tačiau jos tikina save, kad kontroliuoja smurtautojo elgesį, mano, kad jei labiau pasistengs, tai išvengs smurto, jos neigia savo baimę ir prisiima atsakomybę už neišvengiamą antrąją fazę.

Antroji fazė – smurto proveržio fazė

Smurto proveržio trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį moterį pamokyti“. Smurtas šeimoje vyksta dažniausiai be liudininkų. Vyras pradžioje po smurto proveržio bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Moteris netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką. Smurtą patyrusi moteris vengia kreiptis pagalbos, nes baiminasi, kad pagalba nebus efektyvi,  jos saugumas nebus užtikrintas ir bandymas pasipriešinti dar pablogins esamą situaciją. Tiek moteris, tiek smurtautojas dėl skirtingų priežasčių yra suinteresuoti užbaigti antrąją fazę.

Trečioji fazė – Medaug mėnesio” fazė

„Medaus mėnesio“ fazė prasideda iš karto po antrosios. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada daugiau taip nesielgti, jeigu ji „gerai elgsis“ ir „jo neprovokuos”. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs moters, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti. Jis mėgina įtikinti visus, kad taip ir bus, ir pasižada, kad mes gėręs, įsidarbins ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti savo tikslą.

Smurto ratui sukantis ilgainiui moteris išmoksta atpažinti gresiantį smurtą ir prie to prisitaikyti. Kartu ji bijo netekti smurtautojo meilės, to kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, kai tuo metu aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Dažnai ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir baiminasi, kad jie gali būti iš jos atimti. Medaus „mėnesio fazėje“ moteris bando įtikinti save, jog „kito karto nebus“, tačiau kol susivokia, meilus elgesys ir švelnumas vėl užleidžia vietą smulkiems ginčams ir įtampos augimui.

Moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų – jei niekas neįsikiš smurtas šeimoje stiprės ir gali baigtis tragiškai. Pagal L.Walter moteris bent du kartus išgyvenusi visas tris smurto rato fazes, turi būti laikoma smurtą ir prievartą patiriančia moterimi, tai yra kenčiančia nuo mušamos moters sindromo (angl. Battered Woman Syndrome).

Dėl ko sunku smurto aukai išeiti iš „smurto rato“? Dėl smurtautojo galios ir kontrolės naudojimo.

(Pav. pimtas iš LGPC M. Jankauskaitės ir V. Pilinkaitės-Sotirovič prezentacijos, 2017m.)

Smurtautojas norėdamas išlaikyti auką šalia savęs:

  • Izoliuoja auką: nuo draugų, šeimos narių ir kitų asmenų. Smurtautojas nustato su kuo ir kada gali bendrauti auka.
  • Menkina, kaltina: auka ilgainiui patiki, kad yra niekas ir neturi jokių teisių.
  • Naudojamasi vaikais: grasinama juos atimti, nepadėti finansiškai, nuteikinėja. Vaikai tampa tarsi manipuliavimo įrankis.
  • Naudoja ekonominį smurtą: finansai griežtai kontroliuojami.
  • Aukština vyro pranašumą: smurtautojas užima neadekvataus lyderio poziciją, o auka tampa „paklusnia šeimininke“.
  • Prievartauja, baugina, grasina: tam, kad auka vedama baimės smurtautojui paklustų.
  • Naudoja emocinį smurtą: tam, kad auka psichologiškai palūžtų.

Mušamos moters sindromas – moteris, nesulaukianti palaikymo iš aplinkos, patenka į uždarą smurto ratą, kuomet smurtas po tam tikros pertraukos vėl kartojasi ir stiprėja. Sukdamasi uždarame smurto rate moteris jau nebegali apginti savęs ir savo vaikų – jei niekas neįsikiš, smurtas šeimoje stiprės ir yra didelė tikimybė, kad baigsis tragiškai. Pagal L. Walter moteris bent du kartus išgyvenusi visas tris smurto rato fazes, turi būti laikoma smurtą ir prievartą patiriančia moterimi, tai yra, kenčiančia nuo mušamos moters sindromo (nuoroda).

Smurto aukos išgijimas turi būti paremtas galios sugrąžinimu bei naujų santykių užmezgimu.

Atnaujinusi santykius, auka atgauna tas savo psichologines savybes, kurias buvo pažeidusi ar deformavusi.

Šios savybės tai:

  • pamatinės pasitikėjimo
  • autonomijos
  • iniciatyvos
  • kompetencijos
  • identiteto
  • artimumo galios