Violetos istorija

Mano vyra nuolatos mane kontroliuodavo, turėdavau atsiskaityti už kiekvieną savo žingsnį. Taip įpratau jaustis jo nuosavybe, kad netgi neleisdavau sau nueiti su drauge į teatrą, nes maniau, kad visą savo laisvalaikį privalau leisti tik su sutuoktiniu. Toks gyvenimas vargino, tačiau nedrįsau pasipriešinti. Vieną vakarą jaučiausi blogai, todėl nesutikau eiti su vyru į miestą. Mano atsisakymas jį įsiutino. Jis pradėjo daužyti daiktus ir grasinti, kad nusižudys. Išsigandusi išsikviečiau policiją… Kitą dieną man paskambino iš Specializuotos pagalbos centro. Apsidžiaugiau sužinojusi, kad galiu gauti psichologinę pagalbą, nes seniai jaučiau – mano gyvenime kažkas negerai.

Kai pirmą kartą atėjau į grupinę psichoterapiją, visos moterys labai nustebo išgirdusios, kad ketinu pabūti vos 5 minutes. Negalėjau sau leisti ilgiau užtrukti, nes grįžusi namo vėliau nei paprastai, supykdyčiau vyrą. Tačiau pasidalijusi su panašaus likimo moterimis savo esama situacija, supratau, kad vis dėlto turiu iš ko rinktis – drįsti kažką keisti savo gyvenime arba likti ten, kur esu. Grupė mane šiltai priėmė, pamačiau moteris, kurios taip pat patyrė smurtą šeimoje, todėl joms buvo nesunku mane suprasti. Lankau psichoterapinę grupę kiekvieną savaitę. Be to, konsultavausi su psichologe individualiai. Pamažu keičiasi mano požiūris į gyvenimą. Matydamas, kad manimi darosi vis sunkiau manipuliuoti, vyras pradėjo pykti ir vieną dieną net mane sumušė. Tai labai sukrėtė, tačiau tądien galutinai apsisprendžiau, kad nebekęsiu smurto ir imuosi šią problemą spręsti jau dabar, nieko nelaukiant, kol kažkas savaime pasikeis.