Eglė: apie meilę sau ir jausmus savanorio kambarėlyje

134661283_2827987690802200_5222608886278

   Vakar buvo 82  kartas, kai atėjau į mūsų PML kambarėlį, kur išgirdusi esu tiek daug jautrių, skaudžių, liūdnų, kartais, rodos net neįtikėtinų istorijų, kurios sukrečia, kurias kartais ne taip paprasta imti ir pamiršti. Na, bet esu išgirdusi ir daugybę nuoširdžiausių dėkojimų, net dalinimųsi gardžiausiais, firminiais, iš kartos į kartą perduodamais tortų receptais. Būna, paskambinęs žmogus verkia, net kūkčioja, ar ilgai tyli, aš juk girdžiu, kad iš skausmo, rodos, plyš žmogui širdis, o po valandėlės, išsikalbėjus ir įtampai nuslūgus, būna, girdžiu net suskamba juokas, pats žmogus nuo to savo juoko nustemba, o tada nuoširdžiausiai dėkoja, siunčia širdingiausius laiminimus, linkėjimus. Visa tai taip nepaprasta ir prasminga! Savanorystės kelyje tiek daug gaunu.

   Būna, kad žmonės, dalindamiesi savo gyvenimo momentais sugraudina mane iki ašarų. Nuginkluoja atvirumas, žmogiškumas, “šarvų” nusimetimas. Geras jausmas, kai jauti, jog tavimi pasitiki. Dažnas iš mūsų turime savo istorijas. Neretai jos būna itin skaudžios. Ir aš savo gyvenime esu patyrusi daug skausmo, liūdesio, nusivylimo jūroje skendau, atrodė kad net kvėpuot sunku, tas skausmas tiesiog nebetilpo manyje, užmigus nenorėdavau prabusti, norėjau, taip labai norėjau, kad mano gyvenime tie itin baisūs išgyvenimai būtų sapnas... Po tokių išgyvenimų, dažnas iš mūsų  užsidarome, nebepasitikime niekuo, todėl kad bijom dar sykį atsivert, bijome tapti ir vėl  pažeidžiami. Išdavystė, dužusios viltys, svajonės, praradimai - jie palieka širdyje gilius pėdsakus ir randus. Nebemylime savęs, atrodo nebetikime savimi. Patikėti tampa labai sunku ir kitu žmogumi, juk atsiverti kitam irgi ne mažas iššūkis. Bet viskas įmanoma. Mažais žingsneliais. Kiekviena didelė kelionė prasideda nuo pirmo, kad ir mažyčio žingsnio.

   Sugebėti mokėti džiaugtis net ir po skaudžiausių gyvenimo įvykių, pamatyti šviesą net ir tamsiausioje naktyje - tai taip svarbu. Mes visi savyje nešiojamės užslėptą ilgesį. Meilės ilgesį. Dažnas iš mūsų esame neišmylėtas ir sužeistas ir tai mus gyvenime lydi. Turime išmokti gyvenimo svarbiausią pamoką - pamilti save, juk nuo to viskas prasideda. Tada sugebėsime gerumu dalintis, būsime atviri, empatiški, pasitikėsime vieni kitais ir besąlygiškai mylėsime...