18 PROSTITUCIJOS MITŲ

Seksualinis išnaudojimas prostitucijos tikslais yra kontroversiškai vertinamas visuomenės reiškinys, apipintas mitais ir klaidingais įsitikinimais. Žmonės dažnai kalba apie prostituciją, kaip apie asmens sąmoningą gyvenimo kelio pasirinkimą, tačiau ar tikrai yra taip? Siūlome susipažinti su 18 vienų labiausiai paplitusių mitų apie prostituciją.

Leidinys “18 prostitucijos mitų”

PASIRINKIMAS


MITAS Nr. 1. „PROSTITUCIJA YRA SENIAUSIA PROFESIJA PASAULYJE“

Keiskime požiūrį: ne prostitucija, o sąvadavimas iš tiesų galėtų būti laikomas seniausia profesija pasaulyje. Nejaugi kažkas neturėtų ir negali būti pakeista vien dėl to, kad egzistuoja ilgą laiką pasaulyje. Juk neteigiame, kad nėra nieko, ką galėtume pakeisti, nes ir
žmogžudystės vyksta nuo neatmenamų laikų. Pažvelkime kad ir į vergovę ar mirties bausmę.

MITAS Nr. 2. „TAI TOKS PAT DARBAS KAIP IR BET KURIS KITAS“

Ar žinote kitą darbą, kur mirties tikimybė yra 10 – 40 kartų didesnė nei vidurkis, o 60 – 80 procentų darbuotojų patiria nuolatinę fizinę ir seksualinę prievartą. Jei tai darbas, kaip ir bet kuris kitas, kodėl šią galimybę renkasi tik kai kurios moterys iš Vakarų Europos? Kodėl dauguma pasirinkusiųjų yra migrantės? Ar šis darbas skirtas tik moterims, atvykusioms iš svetur? Ar turėtume skatinti ir vyrus, populiarindami šį pasiūlymą bei siekdami lyčių lygybės? Kai kurios Europos profesinės sąjungos nesutinka, kad prostitucija yra darbas, nes, jei būtų asocijuojama su profesija, neužtikrina žmogaus teisių į orumą ir saugumą, nesukuria galimybių siekti paaukštinimo.

MITAS Nr. 3. „PROSTITUCIJA SUTEIKIA MOTERIMS FINANSINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ, YPAČ IMIGRANTĖMS“

Ekonominės krizės laikotarpiu, kai didelis nedarbas ir veši rasizmas, būtų labai lengva teigti, kad prostitucija siūlo išeitį moterims, ypač imigrantėms, nes tai neva gali padėti sumažinti nedarbo lygį. Tikrosios imigrančių problemos yra susijusios su galimybėmis įsilieti į darbo rinką, įgyti kvalifikaciją ir sujungti šeimą. Finansinė laisvė neturėtų būti grįsta smurtu ir prievarta. XXI a. turėtume gebėti rasti geresnius sprendimus.

MITAS Nr. 4. „TAI JŲ PASIRINKIMAS“

„Jei moterys turėtų didesnes profesines galimybes, jos nesirinktų prievartos ir smurto, kurį sukelia prostitucija“,- sako Fiona Broadfoot, išsigelbėjusi iš prostitucijos pinklių Jungtinėje Karalystėje. Pasirinkimas visuomet priklauso nuo aplinkos, o šiandien Europoje lyčių lygybė dar nėra realybė: pakanka pažvelgti į vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą, kuris siekia 16 procentų, smurto prieš moteris mastą (jį patiria 1 iš 5 moterų), seksistinius stereotipus, moterys nepakankamai vertinamos kaip verslo, švietimo ir politikos sričių specialistės Moterys patiria diskriminaciją, skurdą ir smurtą, o sutikimas jomis pasinaudoti gali būti įgytas už pinigus. Daugybė tyrimų rodo, kad įvairios, tarpusavyje sąveikaujančios priežastys – nepriteklius, šeimos netektis, benamystė, priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio, ankstyva fizinio ir seksualinio smurto patirtis – daro jaunas moteris pažeidžiamas ir pastūmėja prostitucijos link. Dauguma į prostituciją įtrauktų moterų yra labai jaunos. Ar norėtum, kad tai būtų Tavo sesuo / dukra / draugė?

MITAS Nr. 5. „PROSTITUCIJA – TAI PINIGAI“

Kam? Pasak Europos Interpolo, sąvadautojas uždirba maždaug 110 000 eurų per metus už vieną „jam priklausančią“, į prostituciją įtrauktą moterį. Jeigu prostitucija yra tokia pelninga, kodėl dauguma šių moterų neturi automobilio, buto ar pinigų ateičiai? Nuostata, kad prostitucija yra pelninga, tėra mitas. Yra nesąžininga ginčytis dėl uždirbamų pinigų kiekio – svarbiausia, kad prostitucija egzistuoja, kad kažkas perka kūną ir seksualumą. O juk visi žmonės yra neįkainojami!

SEKSUALINĖ LAISVĖ


MITAS Nr. 6. „PROSTITUCIJA SUTEIKIA SEKSUALINĘ LAISVĘ. JOS UŽDRAUDIMAS NUKREIPTAS PRIEŠ SEKSĄ“

Suformuluokime klausimą: apie kieno seksualinę laisvę kalbame? Visi sutinka, kad seksualinė laisvė pagrįsta gera lytine sveikata ir teisėmis, laisve nuo bet kokios diskriminacijos, smurto ar prievartos (Pasaulio Sveikatos Organizacijos apibūdinimas). Prostitucija neturi nieko bendro su seksu, ji susijusi su galia: seksualinių paslaugų pirkimas paneigia vienos pusės troškimus. Mokamos seksualinio pobūdžio paslaugos visiškai atima žmogaus teises į seksualinį troškimą ir seksualinę laisvę. Aboliucionistai pasisako už seksą – jie siekia tikros seksualinės laisvės ir moterų bei vyrų lygybės, kuri negali būti įgyvendinta, kol lytiniai santykiai laikomi preke.

MITAS Nr. 7. „PROSTITUCIJA YRA MOTERŲ KOVOS, SIEKIANČIOS KONTROLIUOTI SAVO KŪNĄ, ISTORIJOS DALIS“

1970-aisias Europoje moterys iš tikrųjų kovojo dėl savo reprodukcinių ir seksualinių teisių, ypač dėl teisės į saugų abortą. Jos pasmerkė struktūrinę lyčių nelygybę ir bet kokius autoritetus, primetančius savo požiūrį į moterų teises: religiją, tradiciją ir rinką. Seksualumo ir moters kūno pavertimas preke negali būti laikomas kolektyvinės kovos už moterų teises dalimi: prostitucija yra susijusi su vyrų leidimu sau pirkti seksualines paslaugas, o ne lyčių lygybės įgyvendinimu.

MITAS Nr. 8. „KAI KURIOS MOTERYS TVIRTINA, KAD UŽSIIMTI PROSTITUCIJA YRA JŲ TEISĖ“

 Kai kurie žmonės renkasi dirbti už minimalų ar net mažesnį atlyginimą (ypač dokumentų neturintys imigrantai), kai kurie netgi ryžtasi parduoti savo organus. Abiem atvejais visuomenė yra nusprendusi rūpintis pažeidžiamomis grupėmis ir bando užtikrinti orų gyvenimą visiems; tokiais atvejais įstatymai baudžia darbdavius ar organų pirkėjus. Lygiai taip pat įstatymai turėtų  bausti sekso pirkėjus, o ne asmenis, įtrauktus į prostituciją. Kai kurie žmonės gali teigti, kad jie patys pasirinko prostituciją, tačiau demokratinė visuomenė negali remtis tokiais individualiais pareiškimais, nes jie neatskleidžia tikrosios padėties. Ant kortos pastatyta mūsų ateitis ir visuomenė, kurioje norėtume gyventi. Šiandien turėtume labiau rūpintis moterų ir vyrų teise nebūti įtrauktiems į prostituciją!

MITAS Nr. 9. „TIK „SEKSO DARBUOTOJOS“ GALI KALBĖTI APIE PROSTITUCIJĄ, NES TIK JOS ŽINO TIESĄ“

Ar tik smurtą šeimoje patiriančios moterys gali kalbėti apie patiriamą prievartą? Smurtas artimoje aplinkoje yra laikomas struktūrine smurto prieš moteris forma, nes jis daro poveikį mums visiems – vyrams ir moteris – ir atspindi visuomenės normas bei vertybes. Prostitucija taip pat daro poveikį: ji diegia normas ir vertybes jaunimui, žiniasklaida ir kultūros industrija ją paverčia kasdiene ar net pagražina. Todėl netenka stebėtis, kad įžeidimas „kekšė“ yra taip plačiai paplitęs! Tačiau be kelių žiniasklaidos išviešintų „sekso darbuotojų“ yra daugybė iš prostitucijos išsilaisvinusių asmenų, kurie labai retai kalba viešai dėl patirtos traumos. O milijonai prostitucijoje vis dar įkalintų žmonių yra nematomi. Atėjo laikas išklausyti juos.

SOCIALINĖ NAUDA


MITAS Nr. 10. ,,PROSTITUCIJA YRA NAUDINGA VISUOMENEI, YPAČ SOCIALIAI IZOLIUOTIEMS IR VIENIŠIEMS VYRAMS“

Intymių paslaugų pirkėjai neatitinka šio stereotipo: tarptautiniai tyrimai rodo, kad dauguma seksualinių paslaugų pirkėjų yra vedę arba turintys nuolatinę partnerę, daugiau nei kiti lytinių santykių (ne vien pasitelkiant prostituciją) linkę turėti vyrai. Pateisindami prostituciją kaip socialinę funkciją, mes remtume idėją, jog kai kurios moterys turi būti paaukotos šių vyrų „poreikiams“ tenkinti. Pasisekė, jeigu tai nėra Tavo sesuo / žmona / dukra / draugė. Į prostituciją įtrauktos moterys pirmiausia yra mūsų visuomenės dalis – jos turėtų turėti tokias pat teises kaip ir vyrai.

MITAS Nr. 11. „PAKLAUSA NIEKADA NEIŠNYKS“

Koks liūdnas požiūris į vyrus… Pasak šios prielaidos, vyrus valdo „nenumalšinami poreikiai“, o ne protas. Tai ypač stebina, nes dauguma jų nėra seksualinių paslaugų pirkėjai. Paklausa pateisinama tik kaip tam tikro vyriškumo išraiška, kuri remiasi jėga ir visuomenėse sukurtais, lyčių nelygybę propaguojančiais stereotipais. Paklausą gali padėti mažinti švietimas, prevencinės priemonės, įstatymai. Fatalizmą pasitelkia tik tie, kas nenori keisti visuomenės.

MITAS Nr. 12. „PROSTITUCIJOS PANAIKINIMAS TIK PASKATINTŲ PRIEVARTĄ IR ŽAGINIMUS“

Iš tiesų yra priešingai. Tyrimai rodo, kad vyrai perka seksualines paslaugas tik dėl to, kad jos lengvai prieinamos. Prostitucijos normalizavimas skatina smurtą prieš moteris, siųsdamas socialinę žinutę, kad moterys yra prekės. Pavyzdžiui, Nevados valstijoje, dekriminalizavusioje sąvadavimą, šiuo metu, jei lyginsime su kitomis valstijomis, yra didžiausias prievartavimų skaičius. Atliktas tyrimas rodo, jog 54 proc. seksualinių paslaugų pirkėjų yra naudoję smurtą prieš savo partneres(-ius).

MITAS Nr. 13. „PROSTITUCIJOS LEGALIZAVIMAS YRA GERIAUSIA IŠEITIS, UŽTIKRINANTI PAGRINDINES Į PROSTITUCIJĄ ĮTRAUKTŲ MOTERŲ TEISES“

Dalyvavimas prostitucijoje yra legalus visoje Europoje (išskyrus Kroatiją, kur tai laikoma nusikaltimu). Žmogaus teisių užtikrinimas yra susijęs ne su prostitucijos legalumu, o kiekvieno žmogaus migracija. Kai žmogus legaliai apsistojęs šalyje, jį / ją gina valstybės teisinė sistema, jam/ jai priklauso ŽIV patikra ir sveikatos draudimas. Jeigu asmuo gyvena nelegaliai, teisinė sistema jos/ jo negina net tose šalyse, kur prostitucija yra legali arba dekriminalizuota. Vokietijoje tik 44 žmonės iš 400 000 asmenų, įtrauktų į prostituciją, yra užsiregistravę kaip „profesionalūs seksualinių paslaugų tiekėjai“. Prostitucijos legalizavimas nepakeičia nusistovėjusios stigmos apie prostitucija užsiimančius žmones.

UTOPIJA


MITAS Nr. 14. „MES PRIVALOME KOVOTI SU PREKYBA ŽMONĖMIS, TAČIAU PROSTITUCIJA SU TUO NETURI NIEKO BENDRO“

Tokie pareiškimai neatitinka realybės: jei prostitucija neturi nieko bendro su prekyba žmonėmis lytinio išnaudojimo tikslais, tai dėl kokių priežasčių yra prekiaujama moterimis? Remiantis Europos Sąjungos duomenimis, 62 proc. prekybos žmonėmis Europos Sąjungoje yra susiję su seksualiniu išnaudojimu. Prekyba žmonėmis siekia pelno ir turi tiesioginį ryšį su prostitucijos rinkomis, kuriose paklausa skatina išteklių poreikį. Apskaičiuota, kad prekybos žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo nauda siekia 27,8 milijardų JAV dolerių. Iš kur atsiranda tokia pinigų suma? Pelną neša pirkėjai lygiai taip pat, kaip ir kitų verslų. Štai kodėl prekyba žmonėmis ir prostitucija yra neatsiejamos viena nuo kitos.

MITAS Nr. 15. „PRIĖMUS ŠVEDŲ MODELĮ, Į PROSTITUCIJĄ ĮTRAUKTI ŽMONĖS PATIRIA DAUGIAU SMURTO, NES PROSTITUCIJA TAMPA POGRINDINE“

Jei pirkėjai gali rasti ir susitikti su prostitutėmis, tą patį gali padaryti policija ir socialiniai darbuotojai. Bausdamas sekso pirkėjus, švedų modelis pakeičia santykį tarp moterų ir pirkėjų: pastarieji vertinami kaip nusikaltėliai. Prieš atvykdamos į Švediją, Vokietijoje dirbusios prostitutės pasakojo Stokholmo policijos prostitucijos skyriui, kad legaliuose viešnamiuose smurtaujama todėl, kad pirkėjai mano galį daryti, ką nori, nes yra „klientai“. Socialiniai darbuotojai Švedijoje pastebi, kad žmonės, pakliuvę į prostitucijos pinkles, yra labiau linkę priimti pagalbą. Tuo tarpu šalyse, kur veikia legalūs viešnamiai (tokiose kaip Vokietija ar Australija), socialiniai darbuotojai ir teisėsaugos atstovai teigia, kad sunkiai pasiekia moteris. Prostitucijos legalizacija nepakeis realybės: prostitucija yra viena iš smurto formų. 68 proc. išnaudojamų moterų kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, kaip kankinimus patyrę žmonės ar karo veteranai.

MITAS Nr. 16. „SEKSO PIRKĖJAI NETURĖTŲ BŪTI KALTINAMI NUSIKALSTAMA VEIKLA, NES GALI IŠGELBĖTI MOTERIS AR PADĖTI NUSTATYTI PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKAS“

Panašu, kad filmą „Graži moteris“ žiūrėjote pernelyg daug kartų. Sekso pirkėjas, kuris „išgelbėja“ moterį arba praneša apie prekybos žmonėmis atvejį, vis tiek yra sekso pirkėjas. „Geraširdžių sekso pirkėjų“ egzistavimas nemažina paklausos, tik kuria romantišką prostitucijos versiją, kuri neturi nieko bendro su realybe. Be to, „geraširdžiai sekso pirkėjai“ yra tik menka visų pirkėjų dalis: tinklapiai atskleidžia tikrąją situaciją. Štai keletas citatų: „Pakenčiamai čiulpė, tačiau blogai nusiteikusi ir nė nemėgino parodyti, kad yra susidomėjusi, ar apsimesti, kad patinka“; „tai buvo lyg seksas su šlykščiu bulvių maišu“ (The Invisible Men Tumblr).

MITAS Nr. 17. „ABOLIUCIONISTAI NORI UŽDRAUSTI PROSTITUCIJĄ“

Yra didelis skirtumas tarp prohibicionistinio požiūrio, kuris kriminalizuoja visus žmones, susijusius su prostitucija, taip pat į prostituciją įtrauktus asmenis, ir aboliucionistinio požiūrio, kur nusikalstama veikla priskiriama tik pirkėjui, suteneriui ir žmonių pardavinėtojams, kitaip tariant, tiems, kurie turi galią rinktis. Paprasčiausiai apkaltinus visus, dėmesys atitraukiamas nuo pagrindinių priežasčių ir prostitucijos sąsajų su lytimi. Aboliucija siekia įvertinti struktūrinį, ekonominį, psichologinį ir fizinį smurtą, kuris neatskiriamas nuo prostitucijos, apsaugoti nukentėjusiuosius ir bausti kaltininkus, pavyzdžiui, pirkėjus. Aboliucija taip pat siūlo konkrečias alternatyvas žmonėms, įtrauktiems į prostituciją.

MITAS Nr. 18. „PROSTITUCIJOS PANAIKINIMAS YRA UTOPIJA“

Prostitucijos panaikinsime nepašalins jos. Prievarta, žudynės ar pedofilija yra uždraustos, tačiau tai vis tiek egzistuoja. Svarbios yra įstatymais perteiktos socialinės normos: žmogaus kūnas ir seksualumas nėra prekė. Tai leidžia kurti doros ir lygybės principais pagrįstos visuomenės pagrindus.