KAIP BENDRAUSIME TOLIAU?

Gegužės pabaiga mums buvo įtempta, bet tuo pačiu ir įdomi. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras projekto “Moterys ir vaikai – saugūs jų mieste/Women and Children – Safe in their City” (Nr. LLI-392) rėmuose organizavo jungtinius mokymus tema “Tarpinstitucinis bendravimas ir bendradarbiavimas – sėkmės garantas teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims“. Ši tema yra gvildenama jau ne pirmus metus, tačiau projektas išskirtinis tuo, kad mes dalinamės savo darbo patirtimi su Latvijos kolegomis ir bandome bendromis pajėgomis išvystyti efektyvaus bendradarbiavimo modelį.

Dvi dienas trukusių mokymų metu turėjome progos analizuoti tikras smurto artimoje aplinkoje situacijas, pakalbėti apie pagarbaus ir konstruktyvaus bendravimo galimybes, įvertinti savo žinių apie sisteminį smurtą lygį. Kuo toliau gilinamės į smurto problemą, tuo aiškiau matome, jog mūsų visuomenės kultūriniai ir socialiniai ypatumai palaiko šios problemos egzistavimą bei sukuria stabilų pagrindą smurto reiškiniui vystytis ir bujoti.

“Stipriojo tiesos” pripažinimas ir nenoras suvokti, kad kiekvienas mūsų tam tikrose situacijose gali būti pažeidžiamas, o taip pat įvairūs asmeniniai gynybos mechanizmai bei troškimas atsiriboti nuo “svetimų” blogų patirčių veda prie to, kad mūsų visuomenė vis dar kažkokiu stebuklingu būdu randa smurto artimoje aplinkoje pateisinimų. Pavyzdžiui, ieško ir atranda nukentėjusio asmens “kaltumo” įrodymų. Ką reiškia vien kalbėjimas apie smurtą šeimoje: “išprovokavo”, “ne taip elgėsi”, “pati durna” ir pan.? Dažnai linksta nurašyti smurtautojo elgesį alkoholio, narkotikų poveikiui ar net “sunkumams darbe”…

Nelengva keisti metų metus egzistavusį požiūrį į vyro ir moters santykius, dar sunkiau korekcijai pasiduoda mūsų vidinės nuostatos apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, kas yra gerai, o kas – blogai, kur yra žmonių tarpusavio “nesusikalbėjimas”, o kur vieno asmens menkinimas, naudojant galios ir kontrolės mechanizmus.

Mes daug kalbame apie patyčias mokyklose, bandome inicijuoti bei vykdyti įvairias socialines kampanijas prieš šį reiškinį, tačiau kovoti su patyčiomis vaikų tarpe mes galime tik rodydami pavyzdį, kai bet koks smurtas yra netoleruotinas. Jeigu vienas šeimos narys engia ir tyčiojasi iš kito šeimos nario, tai ir auganti karta bręsta suvokdama, jog tai yra norma, jog taip elgtis galima ar net pageidautina.

Sėkmingas tarpinstitucinis bendravimas ir bendradarbiavimas yra galimas tik tuomet, kai skirtingos organizacijos (teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos ir nevyriausybinės įstaigos, ginančios nukentėjusių asmenų teises) vienodai kalba apie smurtą. Kuo giliau kiekvienas specialistas, dirbantis šioje srityje, suvokia tiek nukentėjusio asmens, tiek smurtautojo elgesio ypatumus, tuo efektyvesnė yra teikiama pagalba, ir tuo greičiau yra užtikrinami pagrindiniai pagalbą teikiančių organizacijų veiklos principai – nukentėjusio asmens apsauga bei teisingumo atstatymas.


Projekto veikla finansuojama iš ES regioninės plėtros fondo lėšų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.