SPECIALISTŲ MOKYMAI KLAIPĖDOJE

Spalio 8 d. tarpžinybinės grupės atstovai, dirbantys Klaipėdos mieste, susitiko BĮ Šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinyje aptarti projekto “Moterys ir vaikai – saugūs jo mieste” tarpinius rezultatus. Skirtingų institucijų (savivaldybės, policijos, prokuratūros, užimtumo tarnybos, švietimo skyriaus, vaikų teisių apsaugos ir kt.) specialistai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio tobulinimo galimybes bei paslaugų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims vystymą.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovai pristatė nukentėjusių asmenų poreikių bei paslaugų prieinamumo Klaipėdoje tyrimo rezultatus. Kiekybinis ir kokybinis nukentėjusių asmenų požiūrio į teikiamas paslaugas tyrimai Klaipėdoje patvirtino tai, ką rodo ir išplėstiniai Lietuvos visuomenės tyrimai apie smurtą artimoje aplinkoje, kad nukentėję asmenys kreipiasi pagalbos mažiau nei 40% visų smurto atvejų. Dauguma nuo smurto artimoje aplinkoje kenčiančių asmenų renkasi niekur nesikreipti ir bandyti spręsti savo “šeimos problemas” savarankiškai. Toks pasirinkimas dažnai yra susijęs su baimėmis – kai bijoma tiek smurtaujančio šeimos nario keršto, tiek institucijų įsikišimo į vaikų auklėjimo procesus.

Asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalbos sistema dažnai atrodo arba nesuprantama arba nepasiekiama. Žmonės kartais net nepagalvoja, kad gali apsigyventi specialiame krizių centre, bent kuriam laikui atsitraukti iš pavojingos aplinkos ir apsaugoti savo vaikus nuo nuolatinio smurto stebėjimo. Įvairūs veiksniai daro įtaka tam, kad asmuo ieškotų ne pagalbą teikiančių organizacijų ar institucijų palaikymo, bet kreipiasi į artimuosius, ieško mažiau pastebimų “išsigelbėjimo” būdų. Neretai toks smurto latentiškumas ir slaptumas veda prie ilgamečių smurto toleravimo istorijų ir baigiasi aukos asmenybės sužlugdymu, psichologinėmis ir somatinėmis problemomis.

Neretai aukoms atrodo, kad jų kreipimasis į psichologus reiškia, kad problemų turi būtent jie, o ne smurtaujantys asmenys. Tokiais atvejais nukentėjusieji tvirtina, kad jeigu psichologinė pagalba būtų teikiama smurtautojui, tai šeimos situacija pasitaisytų. Tačiau tokios prielaidos veda prie to, jog niekas nesikeičia. Paprastai smurtautojai nėra tie, kas jaučiasi “turintys problemų”, jie perkelia atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus aukoms, ieškodami “provokacijos” apraiškų, kitaip tariant, kad ir ką smurtautojas padarytų savo aukai, kalta jo akimis liks tik pati auka. Kenčiantys asmenys paprastai prisiima šią “atsakomybę”, ir tai tampa viena iš daugelio priežasčių, kodėl taip sunku būna išeiti iš smurtinės aplinkos. Mūsų apklausti asmenys tvirtina, kad psichologinė pagalba ir socialinių darbuotojų dėmesys bei palaikymas suteikė jiems vilčių ir stiprybės išeiti iš smurto rato ir pradėti gyventi naujai. Tad apsilankymas pas psichologą nėra bausmė ar patvirtinimas, kad auka “tikrai nusipelno to, ką gauna”, bet galimybė sustiprinti savo dvasią, sutelkti dėmesį į savo stiprybes ir gebėjimus susitvarkyti su egzistuojančiomis problemomis.

Nukentėjusių asmenų elgesys ir mąstymas dažnai klaidina specialistus, kurie neperpranta smurto pasekmių asmenybei, tai veda ir prie aukų bei specialistų nesusikalbėjimo, nesugebėjimo pasiūlyti tokią pagalbą, kurios tikisi nuo smurto nukentėjęs asmuo, ir pastarojo nesugebėjimo siūlomą pagalbą priimti. Atsižvelgiant į tai, mūsų Specializuoto pagalbos centro darbuotojai ėmėsi iniciatyvos ir pasiūlė tarpžinybinei grupei sukurti trumpą klausimyną, kuris leistų išsiaiškinti, kaip nukentėjęs asmuo jautėsi ir ką patyrė, patekęs į pagalbos sistemą. Šiuo metu dirbama, kad toks klausimynas būtų sukurtas ir taptų pagalbine priemone specialistams užmegzti kontaktą su nuo smurto nukentėjusiais asmenimis, tuo pačiu pasitarnautų renkant aukų nuomonę apie priimtinas ir keistinas pagalbos priemones.

Pateikiame trumpą susitikimą apibendrinantį pristatymą:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.